Bažnyčios ir cerkvės Ignalinos rajone

2015-07-22

ceikin

Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Yra Ceikinių miestelyje, 12 km į pietryčius nuo Ignalinos. 1773 m. bajoras Mikalojus Šmigelskis Ceikiniuose pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė jai beneficiją. 1904 m. kun. Jono Burbos rūpesčiu Ceikiniai tapo parapija ir priklausė Švenčionių dekanatui. I-ojo pasaulinio karo metais bažnyčia sudegė ir atstatyta tik po karo. 1947 m. klebonas Bronius Laurinavičius bažnyčią padidino. Ceikiniuse 1963-1979 m. klebonavo Helsinkio žmogaus teisių gynimo komiteto narys ir vienas jos kūrėjų Lietuvoje Karolis Garuckas (palaidotas šventoriuje), aktyviai gynęs tikinčiųjų teises tarybinės stagnacijos metais. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti trys altoriai. Šventoriuje stovi 3 aukštų medinė varpinė. Bažnyčioje yra kultūros paminklas – krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“. Tai 20 a. I pusės liaudies meistro darbas.

Lit.: Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. T. 5. Chicago, 1986, p. 125-129 ; Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 550

dukst

Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia. Yra Dūkšto miestelyje. Pirmąją medinę Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią Senajame Dūkšte (Dūkšteliuose), Dūkšto dvare apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Bažnyčios rūsiuose ir šventoriuje buvo laidojami dvaro savininkų Rudaminų, Bieganskių, Zanų ir kt. Palaikai. Prie bažnyčios buvo palaidotas dailininkas Jonas Rustemas.Po II –ojo pasaulijio karo Dūkštas tapo dekanato centru. Jam priklausė Dūkšto, gaidės, Gedžiūnėlių, Kazitiškio, Puškų, Rimšės, Smalvų, Tilžės ir Turmanto parapijos. Bažnyčia buvo medinė, statyta iš eglinių rąstų. 1956 m. bažnyčia sudegė. 1934 – 1936 m. Dūkšte, pastatyta dabartinė Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia. Stačiakampio plano, vienabokštė, su abside ir bokšteliu. Bažnyčioje yra 2 kultūros paminklai : paveikslai Šv. Jonas Krykštytojas (sukūrė Jonas Rustemas) ir „Marija su kūdikiu“. 1956 m. sudegus Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčiai Senajame Dūkšte, Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia tapo jungtine Dūkšto parapijos bažnyčia. 1991 m. bažnyčia restauruota.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 550 ; Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. Kaunas, 1998 ; Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. T. 5. Chicago, 1986, p. 148-153

dukst c

Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė. Įregistruota 1948 m., buvo apie 50 tūkst. tikinčiųjų. 1948 m. rudenį vietos vykdomasis komitetas mėgino uždaryti, tačiau vėliau grąžino stačiatikiams. 1957-1958 m. Maskvos patriarchijos lėšomis kapitaliai suremontuota. 1963 m. dėl bendruomenės negausumo uždaryta. Pastate buvo sandėlis. Po 1989 m. pastatas suremontuotas, vyskupijos vadovybė perdavė jį Dūkšto sentikių parapijai.

Lit.: Laukaitytė R. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. V., 2003, p. 220Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Yra Gaidės kaime, Rimšės

gaides

seniūnijoje. Pastatyta 1726 m. Per 1794 m. sukilimą apgriauta. 1812 – atnaujinta. 1883 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1925 m. įkurta parapija. 1938 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1900-1904 m. klebonavo Juozapas Žiogas. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliu. Šventoriuje yra kapinės. Bažnyčioje yra 5 paveikslai (kultūros paminklai) : „Marija“ , Teofilio Bruževskio portretas, „Šv. Teofilis“„Šv. Baltramiejus“, „Šv. Martynas“

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 524 ; Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. Kaunas, 1998, p. 306

gedz

Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia.Yra Gedžiūnėlių kaime, 8 km į pietus nuo Dūkšto. Pirmoji koplyčia pastatyta 1921 m. ir bandyta įkurti parapiją. Tačiau iki 1931 m. pamaldos čia būdavo tik kartą per mėnesį. 1933 m. įkurta parapija. 1941 m. kun. K. Gumbaragis išrūpino pilnas parapijos teises. 1943 m. parapijiečių rūpesčiu, pastatyta nauja medinė bažnyčia.Priklausė Zarasų apskričiai, Dūkšto valsčiui. Po 1966 m. kun. Jono Kardelio rūpesčiu bažnyčia restauruota ir išdažyta. Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, vienabokštė. Bažnyčios didysis altorius – liaudies dievdirbių kūryba.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 550

ign

Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. 1929 m. pastatyta medinė koplyčia, priklausiusi Vidiškių parapijai. 1933 m.  rugsėjo 17 d. Gardino karinis dekanas kunigas Kazimieras Suchockis pašventino medinę bažnytėlę. 1938 m. pradėta naujos bažnyčios statyba, kurią nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Neužbaigtą bažnyčią po karo sovietinė valdžia nusavino. 1988 m. paskelbtas naujos bažnyčios projektavimo konkursas, kurį  laimėjo architektas Ričardas Krištapavičius ir dizaineris Vincas Dineika. 1989 m. lapkričio 11 d. J.E. arkivyskupas Julijonas Steponavičius pašventino būsimosios bažnyčios kertinį akmenį. 1990 m. įsteigta parapija. 1999 m. baigta statyti nauja mūrinę bažnyčia, kurią 1999 m. gruodžio 26 d. konsekravo J. E. arkivyskupas metropolitas Audris Juozas Bačkis. Bažnyčios interjere – Stanislovo Kuzmos skulptūros.

kacerg

Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Yra Kačergiškės kaime, 7 km į rytus nuo Naujojo Daugėliškio. 1748 pastatyta koplyčia. 1783 m., perstatyta. 1987 m. koplyčia sudegė. Jos vietoje 1993 m. pastatyta bažnyčia. Bažnyčia yra Daugėliškio parapijos filija.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 550

kazit

Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Yra Kazitiškio miestelyje, 11 km į šiaurę nuo Ignalinos. Dvarininkai Belikavičiai Kazitiškyje 1745 m. pastatė bažnyčią ir įkurdino unitus. Kai unitai buvo prijungti prie stačiatikių, miestelis su bažnyčia atiteko stačiatikiams. Bažnyčia buvo uždaryta ir paversta cerkve. 1860-1862 m. vietos gyventojai, padedant vyskupui Motiejui Valančiui, pasistatė medinę koplyčią, kuri 1864 m. Rusijos valdžios buvo uždaryta. Dabartinė mūrinė Šv. Vysk. Stanislovo mūrinė bažnyčia pastatyta 1908 m. Ją 1909 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas. 1925 m. įkurta parapija. Atnaujinta 1938 m. Bažnyčia neogotikinė, bazilikinė, dvibokštė, su žemesne abside. Vidus 3 navų. Bažnyčios medžio skulptūros „Nukryžiuotasis“, „Šv. Eduardas Išpažinėjas“, „Šv. Jonas Auksaburnis“, kurių autorius yra Juozas Novorytas, yra kultūros paminklai.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 525

Kazitiškio, Helianovo unitų vienuolynas. Dvarininkai Belikavičiai Kazitiškyje 1745 m. pastatė bažnyčią ir įkurdino unitus. Vienuolynas priklausė Lietuvos bazilijonų provincijai.

Lit.: Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. Kaunas, 1998, p. 311

linkm

Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia. Yra Linkmenų miestelyje. 1517 m. Karalius Žygimanto Senojo paliepimu buvo įsteigta Linkmenų parapija ir pastatyta medinė bažnyčia bei varpinė. 1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė medinę bažnyčią. 1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas. Pastatyta 1887 m. Bažnyčia kelis kartus nukentėjo nuo karų. Bažnyčia istoristinė. Tai originalus 19 a. akmenų ir plytų mūro pastatas su eklektikos ir neoromantikos stilių bruožais. Dekoratyvia kompozicija išsiskiria altoriai, presbiterijos baliustrada, sakykla, Dievo Motinos statula, originalūs vargonai, paauksuotuose rėmuose ant drobės tapyti paveikslai, ornamentuoti spalvotais stiklais langai. Birželio mėn. Švenčiami Švč. Trejybės, rursėjo mėn. Šv. Mykolo atlaidai. 1998 m. Ignalinos rajono savivaldybės skirtomis lėšomis suremontuotas bažnyčios kupolas.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 553

mielag

Mielagėnų Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia. Yra Mielagėnų miestelyje, prie Švenčionių-Tverečiaus kelio. 1760 m. Kuršo bajoro Grafo iniciatyva pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1779-1790 m. Livonijos kunigaikštystės vaisko Kazimiero Kublickio rūpesčiu. 1790 m. bažnyčią šv. Jono Krikštytojo vardu pašventino klebonas, Livonijos kanauninkas Vaitiekus Odolinskis. 1838 m. bažnyčią restauruota, jai suteikta klasicistinė išvaizda. 1858 m. kapinėse pastatyta mūrinė koplyčia. Bažnyčia yra kultūros paminklas. Šoninėse fasado nišose yra Šv. Petro ir Šv. Povilo statulos, turinčios antikinių bruožų. Šių skulptūrų bei paveikslų bažnyčioje ir Justinos ir Kazimiero Kublickų epitafijų autorius Vincas Smakauskas ( Emilijos Kublickaitės vyras). Interjero įrenginius sukūrė meistras Labanovskis. Išraiškingų formų ir proporcijų, vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stiliaus vartai su varpine yra šventoriaus tvoros vakarinėje dalyje. Pastatyti apie 1830 m. Tvora gerai išlikusi, sumūryta iš akmenų, papuošta smulkios skaldos mozaika. Daugiau kaip 120 metų Miekagėnų parapijos klebonai buvo ne lietuviai. Pirmas lietuvynės gaivintojas, knygnešių rėmėjas buvo kun. Placidas Šarkauskas, klebonavęs 1903-1912 m. 1908 m. kunigo Placido Šarkausko rūpesčiu bažnyčia atnaujinta. 1912-1925 m. klebonavo lietuviškų mokyklų rėmėjas kun. Adomas Zaremba, 1925-1939 m. – švietėjas, lietuvybės puoselėtojas kun. Karolis Gumbaragis, 1942-1973 klebonavo kun. Vincentas Miškinis, vėliau kun. Marijonas Savickas. Bažnyčios ansamblis – vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas. Bažnyčioje gausu meno paminklų: V. Stakausko skulptūros paminklas, Justinos ir Kazimiero Kublickų epitafija, taikomosios dailės kūriniai, interjero įrenginiai.

Lit.: Čaplikas V., Levandauskas V. Mielagėnų bažnyčios ansamblis // Kultūros paminklų enciklopedija.T. 1. V., 1996, p. 147-150 ; Juodagalvis J. Mielagėnai. V., 1998, p. 35-59, 121 ; Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 553-554 ; Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. Kaunas, 1998, p. 328

n daug

Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Šv. Onos bažnyčia.Yra Naujojo Daugėliškio miestelyje. Vaitiekus Goštautas 1526 m. Senajame Daugėliškyje (3 km į pietus nuo Naujojo Daugėliškio) pastatė medinę parapinę bažnyčią. 1600 pastatyta nauja. 1812 m. atstatyta. 1886 m. bažnyčią sudegino žaibas. 1889 m. klebono Jono Burbos rūpesčiu Naujajame Daugėliškyje atstatyta Šv. Joakimo ir Šv. Onos bažnyčią . Bažnyčioje yra kultūros paminklas, joje yra dailės kūrinių: 3 molbertinės tapybos paveikslai („Šv. Pranciškus Asyžietis“, „Šventoji šeima“, „Šv. Ona“) ir taurė ( žalvaris, kalstymas, plakiravimas, auksavimas, padaryta 1738 m.).

Lit.: Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. T. 5. Chicago, 1986, p. 130-136 ; Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 555

paluses

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia, varpinė ir koplytėlė. Kultūros paminklas, 18 a. II pusės liaudies architektūros ansamblis. Yra Palūšės miestelyje. Valstybės saugomas objektas. Stovi aukštoje kalvoje, netoli Lūšių ežero. Adutiškio klebonas Juozapas Stockis Baziliauskas [Bazilevskis] 1747 m. iš tėvų paveldėtoje žemėje savo lėšomis pradėjo statyti Šv. Juozapo bažnyčią. Statyba baigta 1750 m. ( kitais šaltiniais- 1757 m). Konsekruota 1767 m. Statyta iš pušų kamienų, vien tik kirviu, nenaudojant pjūklo. 1815-1830 m. bažnyčia atnaujinta. 1841 m. bažnyčios pastatas naujai apkaltas lentomis. 19 a. pab. šventoriuje pastatyta koplytėlė². Vėliau bažnyčia nė kartą remontuota, todėl bažnyčios vidus labai skiriasi nuo pradinio suplanavimo bei dekoro. 1885 m. buvo pastatyti baroko stiliaus vargonai. Vargonininko pareigas ėjo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas. 1994 m. valstybės lėšomis bažnyčia buvo restauruota. 1999 m. buvo rekonstruoti vargonai. Bažnyčia, varpinė, koplytėlė ir medinė tvora, juosianti šventorių, sudaro medinės architektūros ansamblį. Viduje yra vertingų tautodailės kūrinių – ant lentos tapytų paveikslų, drožinių, žalvarinių varpų, puoštų barokiniais ornamentais, nulietų1752 ir 1772 m.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 556 ; Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės. Vilnius, 2004, p. 22 ; Aliulis V. Palūšės bažnyčia ir parapija. V.,1996; Stankevičienė R. Palūšės bažnyčia, varpinė ir koplytėlė // Kultūros paminklų enciklopedija.T. 1. V., 1996, p. 150-154 ; Leščinskas V. Panaši į medinę tvirtovę // Rasos.2006, rugs. 6-19 ; Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. Kaunas, 1998, p. 312 ; Lietuvos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [sudarytoja Laima Šinkūnaitė]. Kaunas , 2009, p. 52-53

paringio

Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Yra Paringio kaime, 12 km į rytus nuo Ignalinos. 1620 m.. pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas. Ji veikė kaip Daugėliškio parapijos filija. 1837 m. birželio 29 d. atlaidų metu koplyčia sudegė. Kartu sudegė 289 maldininkai ir 3 kunigai. Tai didžiausias gaisre žuvusių žmonių skaičius Lietuvoje. 1838 m. koplyčia atstatyta ir pašventinta. 1921 m. įsteigta parapija. 1933 m. bažnyčia suremontuota. Atnaujinta 1966 m. Kasmet 10-tą sekmadienį po Velykų ruošiami Kristaus širdies atlaidai.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 556

pusku

Pūškų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos bažnyčia. Yra Pūškų kaime, Rimšės seniūnijoje. 1845 m. pastatyta mūrinė laidojimo koplyčia. 1936 m. pristatytas medinis priestatas. 1938 m. įkurta parapija. 1970 m. bažnyčia restauruota. Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos.

Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 526

rimses

Rimšės Švč. Trejybės bažnyčia. Yra Rimšės miestelyje, 8 km į rytus nuo Dūkšto. Iki 1669 m. Feliksas Pacas pastatė koplyčią. 1747 m. pastatyta bažnyčia. 1803 m. pastatyta nauja medinė. 1925 m. bažnyčia perstatyta, įkurta parapija. Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Bažnyčios dailės kūriniai yra kultūros paminklas: „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, „Šv. Jurgis“.

Lit.: Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 526 ; Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. Kaunas, 1998, p. 312

svedriskes

Švedriškės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Yra Švedriškės kaime, Ignalinos rajono rytuose. Švedriškės viensėdis priklausė Breslaujos dekanato Nemenčinės klebonijai.1927 m. viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė naujai kuriamos parapijos bažnyčiai sudarė fundaciją, kuria 1933 m. kun. Jono Gurausko rūpesčiu pastatyta medinė bažnyčia. Pradžioje ji veikė kaip Salako bažnyčios filija, vėliau gavo atskiros parapinės bažnyčios teises. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliu, siaura apside.

Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 338

tverecius

Tverečiaus Šv. Trejybės bažnyčia. Yra Tverečiaus miestelyje. 1501 m. Tverečiuje pastatyta medinė bažnyčia ir įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1622 m. Petras Pacas bažnyčiai paskyrė Erzveto polivarką ir Kukučių kaimą. 1662 m. Trakų vaivada Mikalojus Pacas pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną (uždarytas 1832 m.). Vietoj sudegusios 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1891 m. šventoriuje pastatyta koplytėlė¹. 1906 m. pastatyta mūrinė bažnyčia (B. Kokijevskio-Kozėlos projektas). Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su žemesne abside. Vidus bazilikinis, 3 navų, skliautuotas. Dailės kūriniai, esantys bažnyčioje, yra kultūros paminklai : Molbertinė tapyba – „Vyskupas Mykolas Giedraitis“, „Apaštalas Judas Tadas“, „Šv. Marija Magdalietė“, Šv. Jono Kantiečio stebuklas“; skulptūra – „Šv. Kristoforas“, „Nežinomas šventasis“, „Nukryžiuotasis“, „Kristus, nešantis kryžių“.

Lit.: 1. Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės. Vilnius, 2004, p. 17 ; Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 560

Tverečiaus vienuolynas. 1501 m. Tverečiuje pastatyta medinė bažnyčia ir įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1662 m. Trakų vaivada Mikalojus Pacas pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną (uždarytas 1832 m.).

vidiskes

Vidiškių Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Yra Vidiškių miestelyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. 1675 m. minima Vidiškių koplyčia. Vidiškių dvaro savininkas Jonas Kaminskas 1828 m. pastatė bažnyčią. 1840 atnaujinta. Kunigavo įžymus lietuvių kultūros švietėjas Silvestras Gimžauskas. Mūrinė bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1906 m. 1921 m. įkurta parapija. 1933 m. kun. Zigmas Žeidys bažnyčia suremontavo.1938 m. įvestos lietuviškos pamaldos. Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su žemesne abside, bokšteliais. Bažnyčioje esanti taikomoji dailė (2 dalmatikos ir arnotos) – kultūros paminklas.

Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 556

vosiunu

Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Yra Vosiūnų kaime, Dysnos dešiniajame krante, prie Baltarusijos sienos. Bažnyčios statyba 1918 m. pradėjo rūpintis kun. Vaclovas Giedrys. Kunigo Juozo Erciaus rūpesčiu 1919 m. bažnyčia pradėta statyti Kazėnuose (2 km nuo Vosiūnų). Buvo įrengta laikina koplyčia. Kilus nesutarimams su žemės savininku, statyba nepradėta. 1921 m. Kun. J. Ercius pastatė dabartinę bažnyčią. Bažnyčia neįprastų proporcijų, bazilikinė, žema, plati, su bokšteliu ant apsidės. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora metalinio tinklo

Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 562

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais. Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.