Šiltas susitikimas su knygos „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė" autore Ingrida Jakubavičiene

Renginio metu
Liepos 23 d. bibliotekoje vyko istorikės, dr. Ingridos Jakubavičienės knygos „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė" pristatymas. Ignalina - knygos autorės gimtasis miestas, kuriame ji užaugo, baigė vidurinę mokyklą.
Čia ji geriau žinoma Baranauskaitės pavarde. Ji baigė istorijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, o 2008 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją ir įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Šiuo metu su šeima, vyru Giedriumi bei dukromis Monika ir Adele, gyvena Kaune ir dirba Istorinėje LR Prezidentūroje, bendradarbiauja su žurnalu IQ ir dienraščiu „Kauno diena", mokslinius straipsnius publikuoja Lietuvos ir užsienio istorikų leidiniuose. Istorikė 2015-ųjų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai" laureatė, nominuota už visuomeniškai aktualią publicistiką.
Renginį moderavo buvusi Ingridos lietuvių kalbos mokytoja ir klasės auklėtoja Irena Šaltienė. Į moderatorės klausimą kodėl pasiriktos būtent šios moterys. Knygos autorė atsakė, kad studijos apie S. Smetonienę ir J. Tūbelienę link vedė daugybė aplinkybių. Viena iš jų pasiruošimas konferencijai (Juozo Tūbelio 130-osioms gimimo metinėms), taip pat pasidarė įdomu, kas buvo šios moterys, ir koks jų vaidmuo tarpukario Lietuvos įtakingiausių vyrų gyvenime.
Ruošdama knygą autorė bendravo su šeimų palikuoniais, nagrinėjo dokumentus ir prisiminimus. S. Smetonienės ir J. Tūbelienės biografijas papildo jų vaikaičių Vytauto Juliaus Smetonos ir Pyterio Kuhlmanno atviri atsiminimai bei asmeninių archyvų nuotraukos.
Knygoje didelis dėmesys yra skiriamas ir bajorų Marijos Joanos ir Antano Chodakauskų šeimai, ypatingai puoselėjusiai lietuvybę, iš kurios ir buvo kilusios šios veiklios moterys. Knygoje taip pat atskleidžiama, kaip šios tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo veikėjos aktyviai rėmė Lietuvos valstybės kūrimo idėjas, bendradarbiavo su daugeliu iškilių lietuvių inteligentų. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu buvo daugelio svarbiausių įvykių dalyvės, didelį vaidmenį suvaidino Lietuvos moterų organizacijų darbe.
Vienas iš klausimų istorikei buvo apie tokį reiškinį kaip „svainių kraštas", šalį valdė svainiai – prezidentas A. Smetona ir ištikimas jo bičiulis ministras pirmininkas J. Tūbelis. Tačiau J. Tūbelis šiose pareigose buvo dėl savo išsilavinimo ir sugebėjimų. Gerbiama Ingrida pasakojo, kad labiausiai šis politinis kvartetas stebinęs užsienio diplomatus, tad savo raportuose šie dažnai pabrėždavo, jog pirmiesiems Lietuvos asmenims gana didelę įtaką turinčios jų moterys. Užsienio šalių diplomatai nevengdavo aprašyti šių ponių.
Renginyje buvo pasakojama apie šių moterų politinę ir visuomeninę veiklą. Jadvyga buvo pirmoji Lietuvos moteris diplomatinėje tarnyboje, 1918 m. pabaigoje Šveicarijos sostinėje Berne prie Lietuvos atstovybės įsteigusi pirmąjį mūsų šalies informacijos biurą.
Diskusijoje aptariant šią knygą dalyvavo Gražina Jonikienė, Danutė Jatulienė, Juozas Repšys. Gražina pasakojo, kad su J. Tubelienės protekcija jos tėvelis gavo darbą. Knygos aptarimas neapsiėjo ir be diskusijų apie A. Smetonos ir jo šeimos pasitraukimą iš Lietuvos. Istorikė apgailestavo, kad sovietmetis itin pakenkė A. Smetonos ir jo žmonos autoritetui, mat Prezidentą sovietinė propaganda pavertė bailiu, tėvynės išdaviku, o S. Smetonienę – tiktai kortuotoja, krupniko mėgėja, Prezidento rūmų intrigante. „A. Smetona niekada neišdavė Lietuvos, neišdavė savo idealų netgi būdamas emigracijoje JAV. Reikia dažniau permąstyti savo istoriją, reikia sekti geraisiais pavyzdžiais.", - kalėjo viešnia.
Knygoje atskleidžiamas ne tik seserų politinis bei visuomeninis gyvenimas, bet ir jų motiniški rūpesčiai, laisvalaikio pomėgiai ir kai kurias asmeninio gyvenimo paslaptys.
Knygos pristatyme dalyvavo nemažas būrys ignaliniečių, taip pat Ingridos Jakubavičienės tėtis Jonas Baranauskas, dukros, giminaičiai, mokytojai.
Renginys neprailgo, stebino knygos Ingridos Jakubavičienės žinios ir kompetencija, puiki iškalba, jautėsi, kad autorė puikiai susipažinusi su aprašomų žmonių gyvenimu. O pabaigoje netrūko padėkų, sveikinimų, gėlių. Autorė mielai dalino autografus, pasirašė Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svečių knygoje.