Pamoka ant paslaptingojo Puziniškio piliakalnio

Renginio metu

„Piliakalniai iki pat šių dienų dar neatskleidė visų savo paslapčių ir vis dar stebina atradimais. O paslaptys skatina ieškoti ir atrasti. Paslaptingi tie mūsų piliakalniai, kalvų gūbriais dažnai ant ežero ar upės kranto aukštai galvas iškėlę. Jie saugojo, slėpė nuo priešų mūsų protėvius. Ir dabar tebeslepia, tebesaugo daug istorijos paslapčių, tik šiek tiek praskleisdami šių paslapčių šydą archeologiniais radiniais, sakmėmis ir padavimais. O paslaptis visada yra atradimų šaltinis“, – taip Ignalinos viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę“ renginį ant Puziniškio piliakalnio pradėjo Aukštaitijos nacionalinio parko informacijos ir kultūros paveldo skyriaus specialistė kultūros paveldui Sigutė Mudinienė.


Jau pabuvota ant Linkmenų ir Ginučių piliakalnių, vyko literatūrinė kompozicija, kurią atliko aktorė Olita Dautartaitė, atviros istorijos pamokos su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi ir profesoriumi, hum. mokslų daktaru archeologu Vykintu Vaitkevičiumi, ant piliakalnių buvo skaitomos legendos, sakmės, piliakalniams skirta poezija. Renginiuose sulaukta apie 300 smalsių lankytojų.
Liepos 5-oji – šio prasmingo projekto vidurys. Viešoji biblioteka Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse pakvietė ant paslaptingo ir mažai žinomo Puziniškio piliakalnio. Besidominčių krašto piliakalnių istorijomis buvo išties daug. Pasiekti paslaptingą Puziniškio piliakalnį galima buvo kateriu (projekto partnerių dėka) ir važiuojant automobiliu. Šį kartą į atvirą parko pamoką pakvietė Aukštaitijos nacionalinio parko kraštotvarkos skyrius vyr. specialistas-inspektorius Algirdas Panavas , informacijos ir kultūros paveldo skyriaus specialistės kultūros paveldui Giedrė Šukytė ir Sigutė Mudinienė bei Tauragnų piliakalnio II atradėja, archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.
Atvykusius pasitiko Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“ sutartinių giedotojų atliekama sutartinė – „Dijūto kolnali“. Aansamblio vadovė paaiškino, kad renginio metu skambėsiančios sutartinės – piliakalnių gyvavimo laikus menančios giesmės. Jas giedojo dėkodami už prieglobstį kalnui, ąžuolui, vandeniui, išleisdami į karo žygius savo karžygius. Ir šių giesmių paslaptys dar iki galo neįmintos. Tik jų žodžiai, melodijos ir giedojimo būdas, iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas Aukštaitijoj iki mūsų dienų atkeliavo.
Buvo priminta piliakalnio ir kaimo, įsikūrusio Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje ant kalno, lyg ir pusiasalyje, istorija. Puziniškio pasididžiavimai – kaimo gale, atšlaitėje, augantis net už kaimą senesnis ąžuolas, kuris manoma, mena visą kaimo istoriją, nes padavimai apie lobį, paslėptą po ąžuolo šaknimis, perduodami iš kartos į kartą. Ąžuolo kamieno apimtis – 4,6 m, aukštis – 19 m, amžius – apie 400 m. Ir, žinoma, Puziniškio piliakalnis iškilęs protakos tarp Linkmeno ir Asalnyčio ežero šiauriniame krante. Piliakalnio šlaitai statūs, 10–20 m. aukščio. Iš vakarų pusės jį juosia gynybinio pylimo liekanos. Manoma, kad piliakalnis įrengtas I tūkst. pirmoje pusėje. Į šiaurę nuo piliakalnio yra Asėko ežeras, o į šiaurės rytus telkšo raistas, todėl piliakalnis priešams buvo sunkiai prieinamas.
Nors šių miškų tankmėse slepiasi ne viena išdidi, aukštai galvą į dangų iškėlusi kalva, kad ne kiekviena kalva turi teisę vadintis piliakalniu ir kaip Puziniškio piliakalnis buvo atrastas iš naujo kalbėjo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kraštotvarkos skyriaus vyr. specialistas Algirdas Panavas. Jis papasakojo kaip, bene prieš 30 metų, Ieškodamas kalvotų vietų, nuo kurių atsiveria gražiausios panoramos, prie Puziniškio esančioje kalvoje įžiūrėjo žmogaus veiklos pėdsakų.
Vilniaus universiteto doktorantė D. Baltramiejūnaitė prisiminė savo tyrinėjimus Tauragnuose ir tą didelį džiaugsmą, kai suprato prisidėjusi atrandant II Tauragnų piliakalnį. Jaunoji mokslininkė kvietė besidominčius piliakalnių istorija prisijungti prie vasarą rengiamos ekspedicijos. Ji sakė, kad pastaruoju metu vietiniai žmonės labai domisi naujais objektais, archeologiniais radiniais ir apie juos praneša. Darbe archeologams labai padeda naujausių technologijų pritaikymas. Specialūs prietaisai fiksuoja magnetines anomalijas, kurias skleidžia po žeme esantys objektai: metalas, akmenys, laužavietės ir kt., taip pat yra galimybė sudaryti požeminį 3D žemėlapį, kuriame matomas žemės sluoksnių tankis, matomi įvairūs nelygumai, iškilimai.
Gražiai į renginio programą įsipynė jauniausios Puziniškio kaimo gyventojos Ugnės perskaitytas 1999 m. Saldutiškyje parašytas, buvusio Puziniškio kaimo gyventojo Kazimiero Lukoševičiaus eilėraštis, skirtas gimtajam Puziniškiui „Paslaptingasis Puziniškis“.
Buvo menamos Ignalinos krašto mįslės, atsakiusiųjų laukė dovanos, pamokos metu skambėjo sutartinės „Žalio ųžuolėlio karpyci lapai“, „Ažu vario vartelių“, „Kadu buvo kadujo“.
Rodos, kuo įdomus gali būti tiesiog medžiais apaugęs kalnas? Pasak archeologo, archeologijos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos: „Piliakalniai mokslininkui – turtingas praeities pažinimo šaltinis, šalia gyvenančiam – dažnai seniausias gimtinės kampelis, turistui – įspūdingas kalnas su gražiais vaizdais, tiesiog smalsuoliui – pasakojimas, legenda apipinta, pažinimą skatinanti vieta. Visa tai, matyt, yra piliakalnių populiarumo paslaptis. Piliakalniai iki pat šių dienų dar neatskleidė visų savo paslapčių ir vis dar stebina atradimais. O paslaptys skatina ieškoti ir atrasti.“

Dėkojame projekto partneriams Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, jos darbuotojams už labai gražią, prasmingą pamoką, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centrui, jo direktoriui Kęstučiui Lisauskui, Ignalinos rajono bendruomenės centrui „Bruknelė“, Švenčionių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Ignalinos Trečiojo amžiaus universitetui, informaciniams partneriams Viešajai įstaigai „Mūsų Ignalina“, UAB „Nauja vaga“, kurie noriai prisideda prie Piliakalnių metams skirtų renginių sklaidos ir mūsų projekto įgyvendinimo.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Lietuvos respublikos kultūros ministerija.
Dalinamės jaukaus, šilto ir įdomaus renginio akimirkomis.

 

lrkm logo lt visi 01 100x35ltk logotipas6 91x35
Dalinamės jaukaus, šilto ir įdomaus renginio akimirkomis.

Apie renginį taip pat galite paskaityti VšĮ „Meno bangos“ svetainėje publikuotą G. Adomaitytės straipsnį „Ten, kur raganos vanojasi“