Ona Černiauskaitė "Aš liksiu"

Ona Černiauskaitė
Graži, saulėta ir šilta rugpjūčio 4 dienos popietė buvo skirta į amžinybę iškeliavusiai literatų klubo „Lelija“ narei Onai Černiauskaitei. Prieš metus ją priglaudė Mielagėnų žemė. Renginio leitmotyvu tapo jos eilėraštis „Aš liksiuˮ: „Aš liksiu saule akyse, Aš liksiu meile širdyse <..> ir laime, skriejančia laike... Aš liksiuˮ.

Renginio pradžioje apie Oną kalbėjo ilgametė jos kolegė Agota Ramutė Rimšelienė. Vos tramdydama prisiminimų sukeltą jaudulį ji pasakojo, kad šviesios atminties Onutė buvo nepaprastos stiprybės žmogus – rami, graži, nuoširdi, drąsi, labai talentinga, logiškai sprendžianti problemas, bet kartu labai lyriška. Ji Agotai perdavusi eilėraštį „Aš liksiu“ sakydama „kada nors pagiedosi man ...ˮ ir čia pat giesme virtęs eilėraštis buvo sugiedotas. Taip jau susiklostė, kad Onos sukurtą giesmę Agota giedojo ne vienam išėjusiam į amžinybę. Pasakodama apie kolegę ji prisiminė jos nueitą profesinį kelią, kuris vedė per Aukštaitijos mokyklas Mažėnuose, Rubelninkuose, Daugėliškyje, Visagine, Švenčionyse ir Ignalinoje, apie mokinius, kuriuos mokė matematikos, auklėtinių laidas, išleistas į gyvenimą.
Ir liejosi prisiminimai apie buvusią lelijietę, jos kūrybą, ieškojimus ir atradimus. Visi susirinkusieji turėjo ką pasakyti apie šviesios atminties Onutę. Ilgametė bibliotekos literatų klubo „Lelija“ kuratorė Irena Marudina dalindamasi prisiminimais visus nukėlė į Onutės vaikystę, savo pažintį su dar mokinuke ilgais šviesiais palukais, labai gražiom žydrom akim. Tada ji nė nemanė, kad po daugelio metų jų keliai vėl susikirs, tik jau kaip suaugusių, brandžių moterų. Kartu keliauta į literatų konkursus, poezijos skaitymus rajono bibliotekose, organizuoti literatų vakarai Ignalinoje. „Lelija“ klubo narės Lina Kovalevskienė, Lolita Reifonaitė, buvusi mokytoja Elena Umbražiūnienė skaitė Onos sukurtas ir mums visiems paliktas eiles. Pranas Kristanavičius sukūrė ir skyrė eilėraštį Onai. Kraštotyrininkas Antanas Karmonas skaitė ištraukas apie ją iš savo parašytos biografinių apybraižų knygos „Matematikos aruodų turtintojaiˮ. Kaip teigė Antanas, Ona buvo kupina energijos, optimistiška, tačiau tuo pačiu kūriniuose atskleidė ir gyvenimo trapumą.
Renginyje dalyvavę Onos brolis Kostas ir jo žmona Alma su šiluma ir meile prisiminė poetę, kuri anksti paliko šį pasaulį. Alma sakė, kad Ona mokėjo palaikyti nuotaiką, buvo labai teigiama, tačiau reikli sau. Jie atskleidė nuostabių dalykų apie ją, pasidalino prisiminimais ir išgyventa artėjančios neišvengiamybės nuojauta. Alma sakė, kad visada ir visur reklamuodavo Onos eiles, kad kai kurios eilės jau virto dainomis, kurias ir pati Onutė smagiai dainuodavo. Ir čia pat tai pademonstravo su vyru atlikdami kelias dainas – „Meilės valsasˮ, dainą skirtą Mielagėnams, „Lietuvaiˮ.
Renginio metu dalyviai noriai dalinosi mintimis apie poetę, kuri visus žavėjo energija, savęs atidavimu kitiems. Kaip teigė Onos pusseserė Laima Mikėnienė bei kolegė Rima Cibulskienė, ji labai mylėjo vaikus. Išspausdino nemažai knygų skirtų vaikams, su nuostabiomis eilėmis ar apsakymais. Į tas knygeles sudėjo vaikučių piešinius. Ji visada rasdavo kaip pradžiuginti vaikus.
Popietė buvo šilta, kupina gerų prisiminimų ir trupučio liūdesio, kad gražaus žmogaus gyvenimas baigėsi. Bet reikia džiaugtis, kad Onos Černiauskaitės kelias buvo prasmingas, palikęs čia esantiems jos eiles, tapybos darbus ir gražius prisiminimus.
Ona liko kiekvieno širdyje.