Rašytoja Jurga Žąsinaite – Ignalinos viešosios bibliotekos ir ITAU Literatūros fakulteto viešnia

J. Žąsinaitė

Lapkričio 10 d. viešojoje bibliotekoje svečiavosi rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė, senosios lietuvių literatūros tyrinėtoja Jurga Žąsinaitė.

Rašytoja užaugusi Rubikiuose, Anykščių rajone, tėvai, seneliai, proseneliai ‒ visi anykštėnai. Apie ką tik išleistą knygą ir brandinamą naują, emigracijos patirtį rašytoją kalbino kita rašytoja, kaip pati Jurga sakė jos mokytoja, palydovė ir pirmos knygos krikštamotė Gintarė Adomaitytė.
Kurti Jurga Žąsinaitė pradėjo išvykusi iš gimtinės. Kaip rašytoja ji debiutavo 2008 m. apysaka „Akmeniniai Avondalio namai“. Viešnia pasidalino mintimis ir apie naujai rašomą knygą „Gardiniečiai“. Idėja šiai knygai gimė įstojus į Vilniaus universiteto filologijos doktorantūrą, rašant disertaciją, kai ėmėsi tirti Gardino – vieno svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centrų XVIII a. kultūrinį gyvenimą, kuris rašytojai pasirodė svarbus ir reikšmingas. Prasidėjo kelionės po Varšuvos, Minsko, Gardino bibliotekas, archyvus.
Pristatydama antrąją savo kūrinį „Azuritijos kardinolai“ Jurga Žąsinaitė sakė, kad jį pardėjusi rašyti dar gyvendama mažame Veksfordo miestelyje prie Airijos jūros. Stebėdama savo žemiečių svetimam krašte gyvenimus, norėjo išsiaiškinti kas sieja ir skiria tremtinį ir emigrantą. Kas ta paslaptingoji Azuritija ir jos kardinolai? Autorės išgalvotas pavadinimas Azuritija ‒ kiekvienam romano veikėjui svetimas kraštas, jo pavadinimas sudarytas iš konkrečias vietoves simbolizuojančių pirmųjų raidžių. Na, o kardinolai ‒ tokios akvariumo žuvelės, kurios pagrindinei knygos veikėjai atstoja prarastus artimuosius (jų vardais ir vadina žuveles). Aplink Azuritiją sukasi ir viena svarbiausių romano ašių – pagrindinės herojės Pelagijos emigracijos patirtys. Romane nagrinėjamos aktualios, sudėtingos temos. Tai motinos ir dukters ryšys, susvetimėjimas, priverstinė ir pasirinkta tremtis.
Renginio dalyviams pasidomėjus, iš kur toks turtingas rašytojos žodynas, Jurga Žąsinaitė paaiškino, kad visi gražūs žodžiai turi savo istoriją, erdvę, kad skaitant ar studijuojant ją kūrinys visada patraukia SAVO kalba. „Užauginusių mane žmonių žodynas buvo labai turtingas“, – taip pat sakė autorė. Už palaikymą rašytoja dėkinga kalbininkui daktarui Aldonui Pupkiui, puikiai knygos redaktorei Bronei Vinevičienei. Savo įžvalgomis apie pristatomą kūrinį, pasidalino mokytoja Irena Šaltienė, ji sakė, kad šis kūrinys turi ne vien socialinę, bet ir filosofinę potekstę.
Ištraukas iš knygų skaitė pati autorė. Susitikimas su rašytoja bibliotekoje paliko daug šiltų, ilgam įsiminsiančių įspūdžių.