Pažintinis žygis po Senąjį Daugėliškį...

Renginio akimirkos

Rugsėjo 29-oji nudžiugino saule ir vasariška šiluma. Dar vienas Ignalinos rajono viešosios bibliotekos projekto „Dvarų istorijos žadina vaizduotę“ patyriminis renginys visus norinčius pakvietė keliauti į Senąjį Daugėliškį. Susirinkusiųjų laukė pažintinis žygis „Senasis Daugėliškis – užmirštoji Mindaugo Voruta?“, kurį vedė žygeivis, ilgus metus Ignalinos savivaldybėje paminklotvarkininku dirbęs, Kęstutis Čeponis.

Susirinko nemažai žmonių iš Ignalinos miesto bei rajono, prisijungė Daugėliškio bendruomenės nariai, svečiai iš Vilniaus, tarp jų buvo ir dvi garsios Čibirų giminės atstovės. Kelias tęsėsi maršrutu Senasis Daugėliškis, Senojo Daugėliškio piliakalnis, Senojo Daugėliškio spėjama Goštautų pilies (ar dvaro) piliavietė, Niemčiakalnis, aplankytas Čibirų giminės paminklinis akmuo.
Žygio metu viena po kitos skleidėsi šio krašto paslaptys ir nepaprasto grožio gamta. Dalyviai sužinojo daug įvairių istorijos faktų, hipotezių, legendų... Senasis Daugėliškis yra išsidėstęs šalia Virėkštos upelio, ištekančio iš to paties pavadinimo ežero (senuose dokumentuose ir žemėlapiuose jis įvardijamas kaip Virkštys, Verekštys, Verykštis, Virekštys).
Renginys prasidėjo ant Senojo Daugėliškio piliakalnio, vietinių žmonių vadinto „Kiškio bažnyčia“, manoma, kad jis egzistavo jau mūsų eros I tūkstmečio viduryje.
Renginį pradėjo projekto vadovė Laima Andrijauskienė. Ji kalbėjo apie patį projektą, jau aplankytus Ignalinos rajono dvarus. Daugėliškio krašto bendruomenės narys Rimantas Medeišis paskaitė Aldonos Dokšienės sukurtą Daugėliškio giesmę, kuriai muziką parašė kraštietė Aldona Čeponienė. Naujojo Daugėliškio bibliotekininkė Zoja Boguško pristatė Daugėliškio istoriją, o ji siekia Barboros Radvilaitės, Goštautų laikus, supažindino su surinkta kraštotyros medžiaga apie Daugėliškį, pakvietė besidominčius istorija aplankyti biblioteką. Naujojo Daugėliškio seniūnas Juozas Paukštė pasidžiaugė projektu, padėkojo viešajai bibliotekai, kad nebuvo pamirštas ir jų garsus kraštas, prisiminė kartu su Kęstučiu Čeponiu anksčiau nuveiktus darbus.
Klausant įdomių Kęstučio Čeponio pasakojimų, žygis tęsėsi po įžymias Senojo Daugėliškio vietas. Kęstutis sakė neseniai pasiūlęs hipotezę, kad garsioji Mindaugo Voruta gal būt yra Senojo Daugėliškio piliakalnis. Senojo Daugėliškio piliakalnį archeologams parodė prof. P. Čibiras tik 1990 m. Ir šis piliakalnis iš viso iki šiol nėra tyrinėtas (buvo atlikta tik žvalgomoji kelių valandų apžiūra). Netyrinėtas kaip ir daugybė kitų greta esančių archeologinių objektų – spėjamos Goštautų pilies piliavietė ir vadinamasis Niemčiakalnis (senovinis kapinynas bei, gal būt, netgi piliakalnių grupė) ir kiti“.
Prie Čibirų pavardės akmens kalbėjo Birutė Čibiraitė-Biekšienė, iš Vilniaus atvykusi su seserimi Jūrate Bytautiene ir jos vyru Ramūnu Bytautu. Ji pasakojo apie Čibirų pavardės atsiradimą, susijusį su šiame krašte gyvenusiais totoriais. Minėjo tėvą Mykolą Čibirą – agronomą, selekcininką, dėdes gydytoją, profesorių Povilą Čibirą, miškininką, dendrologą, kraštovaizdžio architektą Leoną Čibirą. Padėkojo Ignalinos rajono savivaldybei, seniūnui Juozui Paukštei, kaimynams Baušiams, Viliui ir Valentui Čibirams, kurie prieš 10 metų prisidėjo prie paminklinio Čibirų akmens statymo.
Aplankę garsias Senojo Daugėliškio vietas, žygis baigėsi ant tankiu mišku apaugusios nemažos ir labai stačios kalvos, kuri apsupta gilios griovos, su labai įdomiu ir senu pavadinimu – Niemčiakalnis. Niemčiakalnis apylinkėse išsiskiria savo nemenku aukščiu, ir susirinkusiems buvo smalsu, koks jis. Pasirodo, Darius Baušys, tądien žygiavęs kartu, jį yra pamatavęs – aukščiausioje vietoje GPS prietaisas rodė 251 m su 5 m paklaida. Taigi, Niemčiakalnis galėtų patekti į Lietuvos aukščiausių kalvų dešimtuką ar penkioliktuką?!
Tai jau septintasis Ignalinos viešosios bibliotekos projekto „Dvarų istorija žadina vaizduotę“ renginys! Susipažinta su daugėliškio krašto įdomybėmis, kurias aplankyti turėtų kiekvienas! Nuotaikos – puikios! Visiems labai patiko!