Dūkšto bibliotekoje pristatytos Dalios Savickaitės knygos

Renginio akimirkos

Spalio 25 d. popietę bibliotekoje vyko jaukus ir šiltas susitikimas su publiciste Dalia Savickaite. Pristatytos jos knygos ,,Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji‘‘ ir ,,Ignalinos miškų urėdija: krašto turtų sergėtoja‘‘.

Pristatydama Dalią aš tarsi jaučiausi grįžusi į praeitį. Mes susitikome 1990 metų gruodį, kada Dalia, dar gyvenusi Gerkonių kaime, trumpam grįžo į Dūkšto biblioteką. Man, tuomet dar jaunai specialistei, Dalios grįžimas buvo tarsi vėjo gūsis nuo Pamario krašto. Jau tada ji buvo kupina idėjų, veiklos, jau tada rašė drąsius straipsnius, kovojo už savo nuomonę, už laisvę reikšti savo mintis. Jau tada aš jaučiau, kad Daliai čia per maža erdvės, kad jos regėjimo laukas žymiai platesnis. Ir dabar po daugelio metų ji vis dar dega noru kurti, rašyti apie tuos, kurie tyliai dirba, kurių nuveikti darbai, kartais nepelnytai pamirštami. Apie mūsų krašto šviesuolius. Kilusi nuo Pamario krašto Girulių ir jau 34-verius metus gyvenanti po Aukštaitijos padange.
Renginio metu Dalia noriai dalinosi savo įžvalgomis. Kalbėdama apie mūsų krašto istorinį paveldą, neatsiejama dalimi įvardino dailininką profesorių J. Rustemą, Rojaus įkūrėją Adomą Hrebnickį. Ji aptiko čia ir masonų pėdsakus, pasiūlė ir visiems paieškoti juos identifikuojančių ženklų. Kodėl gi vasarą nesuorganizuoti dailininkų plenero, skirto Rustemo atminimui? Susitikimo metu Dalia, pažėrusi daug idėjų, padėjo tarsi iš šalies pasižiūrėti į savo kraštą, suprasti, kiek daug čia neįvertinto grožio. Dalios erudicija ir išmintis verčia ja žavėtis.
Renginio svečiai džiaugėsi, galėdami prisidėti prie bendro kūrybinio darbo. Rašytoja G. Adomaitytė trumpai apžvelgusi knygas, prisipažino, kad ji visada mielai skaito prozą. Dalios knygos, jos nuomone, ir yra tai, ką vertėtų skaityti daugeliui ir didžiuotis, kad tiek daug mūsų krašto asmenybių sugulė į tas knygas. Kiekvienas, kuris skaitys, ras kažką tik jam įdomaus.
Nuotraukų autorius E. Ostašenkovas, padaręs šimtus kadrų, džiaugėsi turėdamas galimybę dirbti su Dalia. Jo kolekcijoje tūkstančiai užfiksuotų renginių akimirkų. Jis kuklinosi kalbėdamas, kad jo indėlis nėra didelis. Jis jau vaikystėje žinojęs kokį kelią pasirinkti ir džiaugiasi tapęs kino operatoriumi.
Buvęs Miškų ministras R. Klimas teisinosi, kad jis tik paprastas miškininkas, parašęs mažą knygelę apie Ažvinčių kraštą. Kalbėdamas jis apgailestavo, kad dabartinis jaunimas yra nutolęs nuo savo šaknų, kad jaunimo susibūrimuose nebeskamba dainos. Puoselėdamas tradicijas gerbiamas Rimas pats groja kanklėmis ir dainuoja.

Dūkšto filialo vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Mažeikienė