Baltas Adventas tavo širdyje

Renginio akimirkos

Štai ir atėjo metas, kai begaliniais ratais skrosdamas dangaus platybes, į Žemę pamažu pradėjo leistis angelas... Adventas. Pamažu artinas Kalėdos. Tai ypatingas metas. Tyla, esanti gamtoje, tarytum persmelkia žmogaus vidų, kviečia atsigręžti į save, išgirsti savo širdį, nurimti ir pabūti tyloje su pačiu savimi.


Gyvename čia ir dabar, norėdami iškart viską turėti ir nemokėdami laukti. O Adventas yra laukimas, kurį išgyvendami ruošiamės Kristaus gimimui mūsų gyvenime. Ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų?
Į Adventinę popietę vidiškiečius ir svečius pakvietė ir Vidiškių biblioteka. Pilnutėlė kultūros namų salės fojė, šiltai pasitiko renginio svečią parapijos kunigą Stanislovą Valiukevič. Renginio pradžioje pasveikinusi atėjusio Adveno ir artėjančių Kalėdų proga, bibliotekininkė Dalė Švilpienė padėkojo tiems, kurie surado laiko ateiti, pabendrauti bei pabūti kartu. Palinkėjo šviesių minčių, sėkmės darbuose, jaukių namų ir ištikimų draugų. Pakvietė nors trumpai valandėlei pabūti su kunigu, pasiklausyti adventinių dainų, skaitomų eilėraščių, kuriuos dovanojo Vidiškių senjorų klubo „Verpetas“ atlikėjai ir Vidiškių gimnazistai.
Į susirinkusių širdis prabilo gimnazijos moksleivė Ernesta Paslauskaitė, ji kalbėjo, kad Adventas, tai laukimo, rimties, maldos ir susikaupimo metas. Jo metu reikia atsigręžti į save, kad Dievo šviesa ateitų į mūsų širdis...
Gimnazijos moksleiviai Gabija Česokaitė ir Dija Ruokyte padeklamavo eilėraščius apie žiemą ir ateinančias šventes Kalėdas. Pijus Krinickas ir Justina Vilūnaitė atliko muzikinį kūrinį ,,Šventos Kalėdos ateis‘‘.
Parapijos kunigas Stanislav Valiukevič kalbėjo, kad Adventas yra laikas įžiebti šviesą savo sieloje ir padėti kitam tą šviesą savyje įžiebti. Tai padrąsinimo, pripažinimo, meilės ir džiaugsmo šviesa. Jėzus sako: ,,Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nevaikščios tamsybėse". Adventas teikia viltį, kad yra pradžia ir pabaiga. Po šio tamsaus ramybės meto ateis Kalėdos – šviesos šventė... O kur yra viltis, ten prasideda ėjimas į priekį.
Po renginio, bibliotekininkė Dalė Švilpienė pakvietė visus atėjusius prie Adventinio valgių stalo. Juk prisimindami papročius, tradicijas, mes turtėjame, jų laikydamiesi tampame doresni. Į šitą Žemę atėjome tam, kad puoselėtume tai, kas protėvių palikta.
Žmonės ilgai nesiskirstė namo, ramiai šnekučiavosi. Padėkojo organizatoriams už suteiktą galimybę pabūti kartu, o ,,Melekso‘‘ vadovui Rimantui Zigmantui už paramą vaišių stalui bei mokytojai Lionginai Malikėnienei už labai skanų obuolių pyragą.
Gyvename paskutinę Advento – didžiojo laukimo savaitę, todėl taip norisi, kad kiekvieno sielą praskaidrintų malda, o gėrio sėklos dygtų širdyse.