Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių

Knygos viršelis

Ukrainoje gimusi baltarusių rašytoja, 2015 m. Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič sukūrė unikalią polifoninės literatūros formą. „Aš neklausiu apie socializmą, aš klausiu apie meilę, pavydą, vaikystę, senatvę, muziką, aš klausiu apie tūkstančius smulkių žmonių gyvenimo dalelyčių... iš to pasaulio, kuris išnyko", - sako rašytoja.
Negailestingai atvirai piešdama sovietinio žmogaus portretą, ji demaskuoja ne tik valstybės galingųjų kurtus mitus, bet ir beprasmybę iliuzijų, kuriomis šiandien gyvena tų mitų aukos.
„Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių" – naujausia ir turbūt reikšmingiausia penkių knygų ciklo „Utopijos balsai" knyga.
„Ciklą apie didžiąją Utopiją ir jos pagimdytą žmogų Svetlana Aleksijevič sumanė prieš tris dešimtmečius. Studijų laikų draugai prisimena, kad tada ji pasiskolino iš Vasilio Bykovo, Jankos Brylio ir Alesiaus Adamovičiaus penkis tūkstančius rublių (tais laikais — didžiulė suma), pasiprašė išleidžiama kūrybinių atostogų iš žurnalo, kuriame dirbo, nusipirko juostinį magnetofoną (kitokių tais laikais nebuvo) ir pasileido po Sovietų Sąjungos miestus ir sodžius įrašinėti frontininkių prisiminimų. Taip gimė knyga, kurios pavadinimas virto idioma: „Nemoteriškas karo veidas". Nuo to laiko jau parašytos knygos „Paskutinieji liudytojai", „Cinko berniukai", „Černobylio malda". Svetlana Aleksijevič tapo garsia rašytoja, prestižinių Rusijos, Europos šalių ir Amerikos literatūrinių premijų laureate. O šalies, bandžiusios įgyvendinti Utopiją, jau nebėra. Naujas, baigiamasis „penkiaknygės " tomas – „Laikas iš antrų rankų" – atsisveikinimas su epocha."
Knygoje „Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių" pateikti monologai užrašyti dešimt metų keliaujant po buvusią Sovietų Sąjungą. Čia prabyla paprasti žmonės, anksčiau retai turėdavę teisę kalbėti. Tai knyga apie mus. Apie tai, kad žmogų galima užprogramuoti. Tai pasakojimas apie bauginantį ir kartu tragiškai gražų pasaulį, iš kančios sukurtą civilizaciją.
Autorės knygos išverstos daugiau nei į 30 kalbų.
„Šioje kerinčioje knygoje S. Aleksijevič sukūrė sodrią Rusijos simfoniją, meistriškai diriguodama balsams, pasakojantiems savo istorijas apie meile ir mirtį, džiaugsmą ir liūdesį, bandantiems įprasminti savo būtį XX amžiuje, tokiame tragiškame tai šaliai."
J. M. Coetzee

Svetlana Aleksijevič