Knyga nukelia į Europos žemyno pakraštį – amžinojo pavasario salą Tenerifę, kur susipina kolonijinė ir XX a. Europos diktatūrų istorijos. Centre atsiduria trys skirtingoms socialinėms klasėms priklausančios šeimos, kelios jų kartos ir į pačius toliausius užmaršties klodus išstumtos Ispanijos praeities žaizdos. Įspūdingu kūrinį paverčia ryškios detalės – nekurortinius salos kampelius, dailininkų siurrealistų iškylas, Ispanijos konkistadorų, Britanijos ar Vokietijos užmojus, net miglą ir šviesą skaitytojas patirs tarsi leisdamasis lėktuvu: iš tolo galima tik spėti esant kontūrus, bet kuo labiau artėji, tuo aiškiau supranti, ką visą laiką matei.