Suveja da kartų pautaryc apie sava utarkų

Spalio 9 d. Mielagėnų biblioteka kvietė į tradicinį renginį, skirtą gimtajai tarmei, „Suveinam da kartų pautaryc apie sava utarkų“. Kvietėme ,,dar kartą“ todėl, kad panašūs renginiai Mielagėnuose vyksta beveik kiekvieną rudenį. Jais norima atkreipti dėmesį į savo gimtąją tarmę, pasiklausyti natūraliai tarmiškai kalbančių ir tuo pačiu sužinoti mokslininkų nuomonę apie kalbos padėtį, pokyčius, naujoves.

Ne  pirmą kartą Mielagėnuose lankėsi renginio svečiai lingvistai: profesosius dr. Vytautas Kardelis, dr. Daiva Kardelytė-Grinevičienė ir dr. Jolita Urbanavičienė. Su jais buvome susitikę prieš 5-erius metus renginyje „Kaip skamba gimtoji tarmė“. Mūsų kraštas šių mokslininkų išvaikščiotas su dialektologinėmis ekspedicijomis. Profesorius Vytautas Kardelis vardija kaimų pavadinimus, gyventojų vardus, prisimena įvairiausių istorijų iš ekspedicijų, kurių metu surinktą medžiagą randame knygose. Tai 2006 m. Lietuvių kalbos instituto išleista knyga „Mielagėnų apylinkių tekstai“ su kompaktine plokštele, kurioje įrašyti Mielagėnų, Salamiankos,  Gilūtų, Paliesiaus, Miečionių kaimuose gyvenusių žmonių pasakojimai. Ši dr. Vytauto Kardelio parengta Mielagėnų apylinkių šnektos tekstų knyga yra pirmoji Lietuvių kalbos instituto serijos „Tarmių tekstynas“ knyga.

Kita Lietuvių kalbos instituto knyga – „Rytų aukštaičiai vilniškiai“ (su CD), kurią sudarė Vytautas Kardelis ir Daiva Kardelytė-Grinevičienė, išleista 2010 m., – tai mokomoji knyga, bet įdomi ir eiliniam skaitytojui, o ypač tam, kurio gyvenamosios vietovės tarmės ypatybės aprašomos.

Knygos „Rytų aukštaičiai vilniškai“ pratarmėje jos sudarytojai rašo: „Lietuvių kalbos tarmės – unikaliausias ir svarbiausias mūsų savasties požymis, ryškiausias mūsų tapatybės ženklas. Norėdami neištirpti globalizacijos tėkmėje į tarmes turime žiūrėti kaip į mūsų savitumo ženklą ir stengtis ne tik įvertinti jų įvairovę ir grožį, bet ir mokytis jas saugoti, puoselėti, žiūrėti pagarbiai, nes tai svarbi mūsų kultūros ir istorijos dalis. Svarbu suprasti, kad dialektologinėse ekspedicijose kaupiama tarmių medžiaga svarbi ne tik lingvistams – ji reikalinga ir etnografams, tautosakininkams, istorikams, muzikologams, net politologams. Galų gale, ne viena papasakota istorija tiktų filmo scenarijui.“

Susitikimo Mielagėnų bibliotekoje metu profesorius Vytautas Kardelis parodė videoįrašų iš dialektologinių ekspedicijų Mielagėnų krašte. Profesosriaus sesuo dr. Daiva Kardelytė-Grinevičienė pasakojo apie kalbos fukcijas, galimybes šiuolaikiniame informoacinių technologijų pasaulyje, dr. Jolita Urbanavičienė – apie dialektologinių ekspedicijų darbą. Beje, ir mes su gerb. Jolita susipažinome būtent jos darbo metu, kai vieną vasarą užėjusi į kiemą pakalbino, paprašė pasišnekėti tarmiškai. Pokalbis prieš diktofoną truko gerą valandą, apie viską ir net viena apie kitą nemažai sužinojome, net ir tai, kad mūsų mamos – draugės iš to paties kaimo. Į šį susitikimą Mielagėnų bibliotekoje buvo pakviesta ir atvyko dr. Jolitos Urbanavičienės mama Valerija Meškelienė – puiki pasakotoja, nors ir garbaus amžiaus, bet aktyvi Svirkų (Švenčionių raj.) kaimo, kurime gyvena, kultūrinio gyvenimo dalyvė. Iš jos išgirdome tikrą pasakojimą apie tai, kaip ji ištekėjo.  

Muzikos, dainų ir pasakojimų susitikimo Mielagėnų bibliotekoje metu negailėjo Mielagėnų muzikos mylėtojų kolektyvas „Dainoriai“. Dauguma kolektyvo narių vyresnio amžiaus, kalbantys tarmiškai. Du iš jų mūsų krašte vadinami ,,Mielagėnų žentais“ – dzūkas Mindaugas ir žemaitis Romutis. Jų visada įdomu klausytis. Įdomu, ne tik ką pasakys, bet ir kaip: neieškantys žodžio kišenėje, išsaugoję gimtąją tarmę, bet kažką perėmę ir iš mūsų, aukštaičių, mielagėniškių.

Dalykiškas  pokalbis užsimezgė tarp kalbininkų ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytojos Aldonos Misiūnienės, kuri Baltarusijos etninėse lietuvių žemėse gyvenančius vaikus moko lietuvių kalbos (šiuo metu nuotoliniu būdu).

Viso renginio metu profesorius Vytautas Kardelis dirbo: įrašinėjo, filmavo, fotografavo ir jau atsiuntė nuotraukų.

Esame dėkingi svečiams už prasmingai praleistą laiką, už nuotraukas  ir dovanotas knygas.

Rima Misiūnienė, Mielagėnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, ir bibliotekos lankytojai

2021-10-13

Siekdama, kad svetainė sklandžiai veiktų ir pagerėtų Jūsų naršymo patirtis, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka naudoja slapukus. Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Pažymėtina, kad kai kurios svetainės dalys gali neveikti, kaip numatyta, jeigu nesutiksite su slapukų politika.