Kovo 9 dieną Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos dalyvavo mokymuose, kuriuos vedė kolegės iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos. Seminaro tema „Pasakojimo metodų taikymas įvairioms lankytojų grupėms: Glazgo pasakojimo centro (Škotija) gerosios praktikos pavyzdžiai“. PAVB Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus projektų koordinatorė Laima Butkūnienė pristatė naują veiklos kryptį Panevėžio regiono bibliotekoms – Istorijų pasakojimo meno ir metodų taikymą. Apie Glazgo pasakojimo centro patirtį taikant pasakojimo metodą kūdikiams ir vaikams iki 8-erių metų papasakojoGreta Kėvelaitienė, Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė.
Vėliau, pasidalinusios į dvi grupes, ignalinietės gilinosi į kitas temas. Angelė Mikelinskaitė, Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vyr. bibliotekininkė, kalbėdama apiepasakojimo istorijų kūrimo būdus, dirbant su suaugusiųjų grupėmis, išskyrė svarbiausią aspektą – kovą prieš vienišumą, juk pasakojimai keičia žmonių gyvenimus, apsaugo nuo žalingų įtakų, skatina dalintis istorijomis su kitais, sukuria progas ir sąlygas draugystei, saviraiškai. Rūta Juzėnienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė, kalbėjo apie pasakojimo metodo taikymas marginalizuotoms (socialinės atskirties) grupėms. Tai įvairios žmonių grupės konkrečioje kultūroje, kontekste ir istorijoje, rizikuojančios patirti daugialypę diskriminaciją dėl skirtingų asmeninių savybių ar pagrindų sąveikos, tokių kaip: biologinė ir socialinė lytis, amžius, etniškumas, religija ar tikėjimas, sveikatos būklė, negalia, lytinė orientacija, lytinė tapatybė, išsilavinimas, pajamos, gyvenimas įvairiose geografinėse vietovėse ir pan.
Multisensorinio pasakojimo metodo taikymą turinčių negalią ar mokymosi sunkumų suaugusiųjų neformalaus ugdymo procese pristatėVirginija Švedienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus suaugusiųjų švietimo veiklų koordinatorė. Ji pademonstarvo, kaip veikia pasakojimas, kai į jįįtraukiamas ir jutiminių pojūčių stimuliavimas. Tokiose istorijose susipina paprastas pasakojimas, remiantis istorijos tekstu, ir jutiminė patirtis. Pasakojant istorijas multisensoriniu metodu, įtraukiami visi pojūčiai – lytėjimo, uoslės, klausos, skonio ir regos.
Malvina Zimblienė, Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus veiklų jaunimui organizatorė, mokė, kaip pasakojimo metodą taikyti jaunimo ir vyresnių vaikų grupei. Ši amžiaus grupė dar neturi daug komforto zonų, tad svarbu užtikrinti visų grupės narių gerą savijautą, nes grupės dažniausiai neatsimena ką konkrečiai darė, bet atsimena kaip jautėsi.
Kiekvienai temai kolegės iš Panevėžio pasiūlė įvairius darbo metodus, ignalinietės juos išbandė, dalyvaudamos pasakojimo pratybose.
Seminaro pabaigoje pristatytas jau baigiamas kurti metodinis leidinys „Kaip pasakoti istorijas. Vadovas pradedantiesiems“ Greta Kėvelaitienė. Šiuo leidiniu savo darbe galės naudotis daugelis šalies bibliotekininkų. Seminarą apibendrinusi Laima Butkūnienė, pasidžiaugė sėkminga projekto eiga, gerais rezultatais, puikiu ir prasmingu bendradarbiavimu.
Seminaras organizuotas įgyvendinant Erasmus+ programos PAVB projektą „Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms 3“.