Mūsų krašte yra į ką pažiūrėti ir kur nuo kasdienių rūpesčių pailsėti. Jeigu keliausime neskubėdami, kad saulėlydžio pievoje užkluptume snaudžiančią pasaką, tai užmintume neatsargios laumės šydą, pajaustume, kaip išsigandusi sprunka iš po kojų. Jei neskubi, tai ir mažame žemės plotelyje gali rasti stebuklų. Jei nori klausyti, išgirsi gražiausių legendų. Viena iš legendų buvo pristatyta birželio 23 d. kraštotyros vakaronėje „Sužinok savo krašto legendą“ Dietkauščiznos bibliotekoje, tai legenda apie Laumakės kaimo pavadinimo atsiradimą. Susipažinę su legenda, susirinkusieji buvo kviečiami dalyvauti vainikėlių pynimo edukacijoje, prisiminti Joninių papročius ir tradicijas, pašokti prie laužo.
LAUMAKĖ
Nuo neatmenamų laikų, tarp kalvelių ir krūmokšnių išsirangiusi, nepavargdama ir nė minutėlei nesustodama, savo tyrus vandenis į Rytus plukdo Dysna. Aplinkinių kaimų senoliai dar gerai pamena savo senelių pasakojimus apie žuvingąją darbštuolę, mažažemių maitintoją. Anais laikais menkės tarsi kultuvės prie ajerų vartėsi, ūsuotieji šamai apmusijusius šonus užutekiuose šildėsi. Aukšlių ir kuojų niekas žuvimi nelaikė.
Padavimais ir legendomis apipinta Dysnos upė. Pasakojama, jog jaunimas, paryčiais iš gegužinių grįždamas, upės sietuvose matydavo laumes krištoliniame vandenyje sniego baltumo audeklus ir savo margąsias juostas skalbiančias. Išdžiaustydavo jas ant žaliųjų kalvelių šlaitų. Rytmečio saulėje visos kalvos sidabru spindėdavo. Vargas būdavo tam berneliui, kuris į sidabro juostas įsipainiodavo. Laumės mirtinai užkutendavo…
Vietiniai senoliai tikėjo, kad ši legenda kaimui tokį gražų pavadinimą davė, ir didžiavosi savo sodžiumi, kuris dar ne taip seniai visus keliaujančius sutikdavo ir palydėdavo. Per kaimą ėjo pagrindinis kelio Daugėliškis–Tverečius kelio traktas. Kalbama, kad pirmųjų sunkvežimių triukšmas nepatikęs laumėms. Jos ginė pamėgtą įkalnę, kurią vasaros rytmečiais sidabru dabindavo, ir dažnai neleisdavo į ją mašinos vieškeliu užropoti. Teko tiesinti naują kelią, užpilti daubą. Paklojus asfalto juostą, kaimas liko nuošalyje. Senąjį Laumakės vieškelį dabar primena tik keli pagriovio berželiai, sulūžęs tiltukas per daubą ir prie daugelio sodybų šalikelėje tarsi siena suvešėjusios geltonosios akacijos.
Nauja vaga, 2006 m. birželio 10 d.
