Balandžio 2 dieną Ignalinos kraštas tapo literatūrinio ir kultūrinio dialogo vieta. Poetas, asociacijos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas, kartu su rašytoja Gintare Adomaityte lankėsi Ignalinos rejone, kur dalijosi savo kūryba, mintimis apie tarmes ir jų svarbą.
Renginiai prasidėjo Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje, kur vyko edukacija su 8–9 klasių mokiniais. Susitikimo metu svečiai diskutavo apie tarmes, jų reikšmę ir gyvybingumą. Poetas pasakojo apie savo patirtį rašant dzūkų tarme, kaip šis pasirinkimas įprasmina jo kūrybą ir suteikia jai autentiškumo. Rašyti dzūkų tarme pradėjo nuo 2013 metų. Diskusijoje nuskambėjo mintis, kad nors dažniausiai išskiriamos penkios pagrindinės tarmės, jų skirstymas gali būti lankstesnis, atsižvelgiant į regioninius niuansus ir kalbinę savimonę.
Antroji sustojimo vieta – Ceikiniai. Čia poetas skaitė savo eiles, o pokalbio metu buvo aptarta dzūkų tarmės vieta jo kūryboje. Kodėl Ceikiniai siejami su dzūkų tarme? Atsakymas slypi istorijoje ir kultūrinėje savasties sampratoje. Dzūkiška tapatybė šiuose kraštuose išlikusi per kalbą ir aktyvų kultūrinį gyvenimą. Taip pat kalbėta apie tai, kaip skirtingi tarmiški žodžiai įgauna naujas reikšmes: pavyzdžiui, „grybas lepšis“ kai kam gali atrodyti negražus, bet tarmiškai vadinamas „paberžiuku“, jis įgauna visai kitą atspalvį. Vakaro metu koncertavo ansamblis „Serbenta“, papildęs renginį muzikiniais akcentais. Viešnagės Ceikiniuose metu, bibliotekininkė Ona supažindino svečius su Ceikinių krašto eksplozijomis, skirtomis K. Petrauskui, kunigui K. Vaičioniui bei fitoterapeutui J. Ruoliai, apsilankė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje.
Paskutinė renginių maršruto stotelė – Ignalinos viešoji biblioteka. Čia rašytoja Gintarė Adomaitytė kalbino poetą apie dzūkų tarmės reikšmę jo kūryboje. Aptarta metaforų ir simbolių kalba – varliukė Anelkutė, kuri tapo poeto kūrybos dialogo laidininke, nostalgijos ir tėviškės simboliu. Pokalbyje išryškėjo dzūkiškas jautrumas ir sentimentali pasaulėjauta, atsispindinti jo eilėse. Taip pat buvo kalbama apie artėjantį 61-ąjį „Poezijos pavasarį“, jo programą, svečius ir almanacho leidybą.
Renginiai Ignalinoje įrodė, kad tarmės ne tik išlieka gyvos, bet ir tampa įkvėpimo šaltiniu šiuolaikinei kūrybai. Šie susitikimai leido pažinti dzūkų tarmės grožį, jos svarbą kultūrinei tapatybei ir kūrybiniam autentiškumui. Poetas, kurio gyvenimas dalijasi tarp rašybos, leidybos ir vadybos, dar kartą priminė, kad tarmė yra ne tik praeitis, bet ir gyvas, modernus reiškinys, įgalinantis kurti ir kalbėti apie tai, kas svarbiausia.
