Balandžio 23-ąją Didžiasalio bibliotekoje vyko tikras sujudimas – tądien prasidėjo Nacionalinė bibliotekų savaitė, kuri buvo pažymėta ypatingu įvykiu: bibliotekoje svečiavosi visų mylimas rašytojas, gamtininkas ir fotografas Selemonas Paltanavičius. Susitikimas buvo jaukus, šiltas ir įkvepiantis – tarsi pasivaikščiojimas pavasarine pieva su žmogumi, kuris mato daugiau nei mes visi kartu sudėjus.

O dar – ką tik prieš renginį pasklido žinia, kad Selemonui Prezidentas Valdas Adamkus skyrė premiją už švietėjišką veiklą. Oficialiai ji bus įteikta birželio 5 dieną, bet mes galim sakyti – sveikinom pirmieji. Ir kaip nesidžiaugti, kai žmogus daro tai, ką myli nuo vaikystės – rašo, bendrauja, stebi gamtą, ją fotografuoja, o svarbiausia – įkvepia ir mus į ją pažvelgti kitaip.

Jau 100 knygų. Ir ne bet kokių – tai knygos, kurias su malonumu skaito ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Gal net suaugusieji labiau, nes jose – ne tik žinios, bet ir jaukumas, paprastumas, švelnus priminimas, kad esame gamtos dalis.

Renginys pritraukė itin gausų lankytojų skaičių– visa biblioteka dūzgė nuo šurmulio, o tai tik parodė, kad didžiasaliečiai ne tik myli rašytoją, bet ir labai myli gamtą. Net katinas, įprastai tingiai snaudžiantis ant palangės, šįkart iš smalsumo pakėlė uodegą ir stebėjo susirinkusiuosius – matyt, ir jis norėjo išgirsti ką nors apie paukščius ar pavasario kvapus.

Toks renginys – tikras įkvėpimas. Ir priminimas, kad biblioteka – tai ne tik knygos, bet ir bendrystė, šilti pokalbiai, gyvos istorijos ir žmonės, kurie palieka pėdsakus ne tik knygose, bet ir širdyse.

 Už įamžintas akimirkas dėkojame bibliotekos bičiuliui Juozui Navickui.