Per patį vasaros vidurvasarį, gražų liepos vidudienį, Vidiškių biblioteka pakvietė ištikimiausius poezijos gerbėjus į poezijos valandą „Skuba laikas liepažiedis“.
Pasibūti kartu ir paskaityti savo eilių atvyko Tverečiaus krašto dukra, poetė Nijolė Labuckaitė-Bielinienė. Nijolė sakė, kad jos poezija savita, lyg kalbėjimas simboliais, kai eilėraščio esmė slepiama tarp eilučių, ji kaip mato, jaučia savo pasaulį, taip ir kalba eilėmis. Vieni eilėraščiai gimsta iš anksto, kitus per naktį pagimdo nemiga. Daug eilėraščių atsirado iš liūdesio, širdgėlos, jie parašyti be juodraščio, su užkalbėjimais ir palinkėjimais. Su džiugesiu ir šypsena Nijolė prisiminė ir pirmąjį savo eilėraštį, kurį užlipusi ant kalno, parašė gandrui, kad šis jai sesutę atneštų. Jai ir vardą sugalvojo – pavadins Dangute. Ir ką jūs manote, taip ir atsitiko. Gandras Nijolei atnešė dar dvi seses ir brolį, o vieną iš sesių tėvai pavadino Dangute. Poetę liūdina šių dienų žmonių susvetimėjimas, nuoširdumo stoka, materialaus pasaulio virsmas. Savo poezijos knygelėje „Vingiorykštė“ poetė apmąsto senąją Lietuvos būtį ir lygina ją su šia diena. Čia dangaus ir žemės ženklų tyrinėjimas, kitaip sakant, „žvaigždinėjimas“, sukimas „saulėračiu“. Skaitydami poetės eiles klajojame po pievas ir miškus, kartu ieškome gamtos paslapčių.
Kaip teigė poetė, eilėraščių žmogus gali būti visoks: ir suaugęs, ir vaikas, ir tas mažylis, kuris dar nemoka skaityti. Juk kūrinėliai pritaikyti šeimai. O eilėraščių nuotaika kaip vaivorykštės spalvos – kiekvienas gali pasirinkti, kuri jo mėgstamiausia.
Į susitikimą atėjusieji neskubėjo į namus, dovanojo gėlių puokštes, šiltai bendravo prie mėtomis ir liepų žiedais kvepiančio arbatos stalelio. Renginiui einant į pabaigą visi linkėjo gerbiamai poetei nepaleisti iš rankos plunksnos ir būtinai siekti savo svajonių.
Vasaros rubajatai
Iškėlė galvą vasaros gėlė,
Praaugo akmenį pirma žolė…
Dangaus ir Žemės sąlyčio stebuklas-
Žiedų nektaras Viešpaties taurėj.
Jausmų dermė Pilnatvės klony,
Dienos midaus stipriausias skonis,
Nakties sapnų laimingas virsmas –
It Sutvėrėjo palikta malonė…
Nijolė Labuckaitė-Bielinienė
