Tarptautinė gimtosios kalbos diena – tai tarsi raginimas rūpintis, globoti, puoselėti ir gerbti kalbas. Nes kiekviena jų yra visos žmonijos dvasinis turtas.

Šiai datai paminėti Vidiškių biblioteka, kartu su vietos bendruomene, surengė literatūrinę-muzikinę popietę ,,Graži esi, kalba gimtoji‘‘.
„Pati didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji terodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas knygoje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”.
Atėjusiems į renginį bibliotekininkė papasakojo, kad lietuviai nuo seno labai brangino savo kalbą. Ir nors mūsų tauta pasaulio žemėlapyje atrodo visai mažytė, laikas jos neišdildė iš Lietuvos sūnų ir dukrų lūpų. Net Rusijos carui uždraudus lietuvišką spaudą, ji išliko gyva motinų lūpose, kurios perdavė lietuvišką žodį savo vaikams. Jos nesunaikino nei lenkinimas, nei rusinimas, nei tremtys.
Popietėje dalyvavusios jaunosios literatės Beatričė Meilutė, Roberta Paukštytė, sesės Neringa ir Agnė raiškiai skaitė eiles iš Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Janinos Degutytės poezijos. Elena raiškiai paskaitė ištrauką iš Eduardo Mieželaičio poemos ,,Duona ir žodis‘‘.
Vidiškių gimnazijos mokinė Austėja Garnevičiūtė virtuoziškai atliko savo kūrybos kūrinį gitara. Senjorų klubas ,,Verpetas‘‘ susirinkusius pradžiugino dainomis – skambėjo dainos ,,Oi, neverk motušėle‘‘, ,,Vai ko nusižvengei ‘‘ bei ,,Lietuva brangi ‘‘.
Prisiminėme kalbos atsiradimo istoriją nuo pirmųjų ženklų išraižytų olose iki rašto atsiradimo. Kalbėjome apie pirmąsias lietuviškas knygas, jų atsiradimą, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą.
Įdomi renginio dalis – viktorina „Kalbėti lietuviškai – taisyklinga ir garbinga“. Atsakinėdami į viktorinos klausimus, dalyviai turėjo pasakyti teisingą atsakymą. Renginio pabaigoje susikibę už rankų, jausdami vienybę ir tvirtybę, visi kartu sudainavome dainą ,,Žemėj Lietuvos Ąžuolai žaliuos“.
Baigdama renginį bibliotekininkė paragino mylėti ir branginti savo kalbą taip, kaip ją mylėjo ir brangino mūsų senoliai.