Spalio 10 dieną rudeniškas nuotaikas lyg vėjas nukritusius lapus šalin nuskraidino visomis vasaros spalvomis sušvitusi Ignalinos krašto dailininkės Nijolės Trinkūnienės 20-oji tapybos paroda „Kai kalbamės širdimi…“. Spalio 10 dieną biblioteka paskendo tapytų ir gyvų žiedų jūroje, o žmonės dalijosi gerumu ir šiluma.
Nuostabiose 45-iose drobėse žydėjo ne tik gėlės. Susirinkusieji grožėjosi meile gimtajam kraštui spinduliuojančiais peizažais, sodybomis, mielomis širdžiai vietomis, plenerų darbais iš Latvijos ir Čekijos. N.Trinkūnienės tapybos parodos visada tampa dideliu įvykiu, gražia ir be galo jausminga visos bendruomenės švente. O ši jubiliejinė paroda įgavo naujų meninių spalvų. Dailė prakalbino poeziją. Parodos paveikslus lydėjo autorės bičiulių eilės… Dailininkę sveikino ir jos kūryba džiaugėsi savivaldybės atstovai, bendradarbiai, draugai, bičiuliai ir jos talento gerbėjai. Renginį muzika ir dainomis papuošė gimnazistas Nojus Karaliūnas.
„Ignalinos kraštas gali didžiuotis turėdamas profesionalę dailininkę, kuri vis pradžiugina parodomis, dailės moko vaikus ir daug dėmesio skiria liaudies kūrybos puoselėjimui. Šie metai Nijolei buvo itin dosnūs. Ji tapo mokytoja eksperte, Lietuvos Metų mokytoja, buvo išrinkta į Ignalinos rajono savivaldybės tarybą…“,– pristatydama parodą ir autorę kalbėjo bibliotekininkė Laima Andrijauskienė.
Apie save pasakojo ir pati dailininkė. Ji džiaugėsi Dievo duota dovana ir sakė, kad tapydama patiria įstabias akimirkas. Tuomet ilsisi jos siela, kažkur nuplaukia buities rūpesčiai, dingsta laiko suvokimas. „Gimiau tam, kad augčiau, kad artėčiau prie Aukščiausiojo…“,– koks dar prasmingesnis gyvenimo siekis galėtų būti!..
Dailininkė prisiminė per pastaruosius trejus metus buvusius plenerus Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje. Juose praleistos dienos – ne tik tapymo, bet ir įdomių pažinčių, prasmingo bendravimo, augimo ir tobulėjimo dovanos. O paskutinių trejų metų turtas – net 150 paveikslų ir surengtos parodos Lietuvos mokslų akademijoje, Lietuvos Respublikos Seime, Utenoje, Klaipėdoje, Zarasuose, Visagine, Švenčionyse, Reškutėnuose…
„Tapau, kas gera, malonu ir šilta, vietas, kurios mielos, stengiuosi įsižiūrėti į kiekvieną gėlės žiedą, suprasti, perteikti jos spalvą ir charakterį. Man ypač gražios Joninių pievos, vis dar sergu aguonomis ir lelijomis, ypač pamilau piliarožes…“,– pasakojo Nijolė ypač džiaugėsi, kad jos paveikslai susidraugavo su eilėmis. Sakė niekada netikėjusi ir negalvojusi, kad pagal jos nutapytus vaizdus galėtų gimti eilėraščiai.
Ir visgi jubiliejinė paroda suskambo jos draugių Nijolės, Linos ir Giedrės eilėmis, taip tarsi patvirtindama gražią meno draugystę ir giminystę. Vaizdas pagimdo žodį ir žodis atkartoja vaizdą, dovanodamas jam naują gyvenimą poezijoje.
Idėja kurti pagal paveikslus prieš metus kilo Zarasų krašto poetei Giedrei Mičiūnienei, tuomet dar nė nepažinojusiai Nijolės. Giedrė yra išleidusi 10 poezijos knygelių ir kuria labai produktyviai. Visi parodos darbai jos apdainuoti. G. Mičiūnienės eiles skaitė gimnazistai Matas Kovalevskis ir Brigita Musteikytė. Kelis tarmiškus eilėraščius Nijolei yra skyrusi ir jos mokyklos laikų draugė Nijolė Menčinskienė. Ji renginyje nedalyvavo, todėl eiles renginyje skaitė bibliotekininkė Zoja Boguško. Prie šios idėjos prisijungė ir artima Nijolės draugė Lina, taip pat dovanojusi pluoštelį eilių.
Ir liejosi eilės, ir žydėjo paveikslai, ir džiaugėsi širdys, tiek gerumo ir šviesos prisipildžiusios. Džiaugėsi ir pati dailininkė, vos benulaikydama gėles ir klausydama nuoširdžių sveikinimų. Ėjo ir ėjo jos sveikinti žmonės – ją mylintys, gerbiantys, dėkingi… Mero pavaduotojas Manfredas Žymantas Nijolei Trinkūnienei įteikė padėką už kūrybinę veiklą, meilę Ignalinos kraštui ir jo garsinimą. „Ačiū, kad esate, kad kuriate, kad dalijate šilumą ir gerumą…“,– sakė vicemeras ir linkėjo surengti dar daug jubiliejinių parodų. Jis siūlė, kad galbūt vertėtų pereiti ir prie portretų tapymo bei šmaikščiai juokavo galintis būti pirmuoju portreto veidu. Nors labiausiai jam patikęs paveikslas, kur vaizduojamas baltų žiedų takas per rugių lauką…
Dailininkę sveikino ir už jos kūrybą, pedagoginę veiklą dėkojo Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, kultūros vyr. specialistė Rasa Juodagalvienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas, taip pat savivaldybės tarybos nariai Juozas Rokas, Henrikas Šiaudinis, rajono neįgaliųjų draugijos, krašto muziejaus atstovai, bibliotekininkės, jos bendradarbiai, draugės ir bičiuliai.
Širdingi ir šviesūs buvo visų linkėjimai. Tiek daug grožio ir gėrio pasėjęs, dar daugiau jo susirenki, dar labiau praturtini širdį. Buvo pagerbtos ir poetės, kartu su dailininkę tą vakarą kūrę jos šventę ir kalbėję širdimis.
Parengė Lina Kovalevskienė
