Jau daugeliui tapo sunku savo kasdienybę įsivaizduoti be interneto. Pasak statistikos, 73 proc. 16–74 metų Lietuvos internautų juo naudojasi kasdien. Dažniausiai – bendravimui, informacijos paieškai ir bankininkystei (bankų paslaugos jau seniai prieinamos visur, kur veikia interneto ryšys). Tačiau į tendencijas žvalgosi ir sukčiai, vis dažniau ieškantys patiklių aukų virtualioje erdvėje, todėl jau 150 valstybių mini Saugesnio interneto dieną. Apie tai, kokie dažniausi sukčiavimo būdai ir kaip išsaugoti budrumą, vasario 11-tą galima buvo sužinoti tiesioginės Martyno Mažvydo bibliotekos transliacijos „Sukčiai internete: kaip apsisaugoti?“ metu, kuri buvo stebima ir Ignalinos viešojoje bibliotekoje.

Transliacijos metu Lietuvos banko asociacijos vadovė Valerija Kiguolienė supažindino kaip saugiai naudotis internetu. Lietuvos bankų investicijų priežiūros skyriaus viršininkas Audrius Šilgalis ir „Swedbanko“ saugumo patikros vadovas Vytautas Krakauskas aptarė temas, kurios mus atveda į internetą: bankininkystė, mokėjimas už komunalinės paslaugas, internetinės parduotuvės, socialiniai tinklai.  Banko ekspertai patarė niekam neatskleisti slaptos prisijungimui naudojamos informacijos, neaktyvuoti nuorodų ir neatidarinėti prisegtų failų įtartinuose el. laiškuose, el. paštu gautą informaciją, susijusią su mokėjimais, visuomet papildomai patikrinti kitu metodu, nenaudoti vienodo slaptažodžio visoms svetainėms.

Taip pat transliacijos metu buvo aptarta, kaip atpažinti finansinį sukčių, išskirti ir analizuoti šie sukčiavimo tipai: investavimo apgaulė, sukčiavimas telefonu, romantinis sukčiavimas, sukčių skelbimai, netikros parduotuvės.