Toliau tęsiasi projektas „Pasakoja tekstai“ – kūrybinio rašymo dirbtuves „Kūrybinis rašymas – kaip iš to uždirbti?“ liepos 12 d. vedė komunikacijos specialistas, rašytojas Povilas Šklėrius. Su dalyviais pradžioje buvo aptarta, kaip ir kokiais būdais galima parduoti savo istoriją, kiek iš to galima uždirbti. Taip pat kalbėta bei diskutuota, kuriose srityse galima pritaikyti savo rašymo gebėjimus (knygos, žurnalistika, scenarijų rašymas, marketingas, kinas ir pan.). Yra nemažai sričių, kuriems reikalingas kūrybinis rašymas, tačiau ir apmokėjimas yra skirtingas. Rašydamas reklamas gali uždirbti daugiau nei išleidęs knygą, bet taip pat knygai tapus labai populiaria gali uždirbti daugiau nei rašydamas apžvalgas ir pan.
Aptarę teorines žinias, dalyviai galėjo jas pritaikyti ir išbandyti rašydami, kurdami tekstus. Lektorius pasiūlė užduotį – sugalvoti istoriją apie gautą dėžę su 5 daiktais, toje istorijoje turi būti aprašoma, kaip ta dėžė gauta, kaip jautėsi veikėjas, kokiomis aplinkybėmis ją gavo, ką darė ir pan. Daiktus į dėžę vienas kitam sudėjo patys dalyviai iš dėstytojo pasiūlyto sąrašo. Išėjo skirtingos, intriguojančios, netgi detektyvinės istorijos.
Lektorius P. Šklėrius taip pat nemažai kalbėjo apie kūrybos laisvę ir ribas, kai galima rašyti bet ką, savęs necenzūruojant ir ribas, kurios yra nustatytos apie ką ir kiek tu turi parašyti, pvz. tik puslapį ir nedaugiau. Ribų ir kūrybinės laisvės palyginimui pateikė pavyzdį – slemą – poeziją, kur nėra klasikinės poezijos taisyklių. Bet visgi paprastos taisyklės yra: autorius savo pasirodymui turi tik 3 minutes, kurių metu turi skaityti savo kūrybą, be jokių rekvizitų, tik panaudojant savo balso išraiškos galimybes.
Kitas P. Šklėriaus patarimas dalyviams, tai rašyti ir skaityti. Tai, ką parašo, vėliau perskaityti balsu. Jis rašymą prilygino lego konstravimui, kuomet žodį, sakinius, mintis ir idėjas konstruoji į vieną tekstą, kažką išbrauki, kažką naujo parašai iki kol gimsta naujas kūrinys.
