Lina RAGINYTĖ.
Strimgalviais lėkdami paskui progreso diktuojamas taisykles, išsibarstėme patys ir jau baigiame prarasti net prisiminimus apie vieną nuostabiausių malonumų – knygų skaitymą. Net ir komunikacija susiaurinama nuo konkretaus apibūdinimo iki vieno sakinio ar „emociuko“, idant žmogui nereikėtų vargintis rinkti žodžių, rašyti ir skaityti. Netolimoje ateityje, matyt, bendrausime tik rankos mostu ar pirštu kombinacijomis. Bet… kol dar neišaušo toji diena, suskubkime pasimėgauti skaitymu ir patirtų įspūdžių pasidalinimu su draugais ar bendraminčiais Ignalinos viešosios bibliotekos entuziastų suburtame skaitytojų klube.
Nuodais virtęs motinos pienas
Penktadienio popietę vienoje iš bibliotekos erdvių susibėgę skaitytojai emocionaliai dalijosi įspūdžiais, patirtais skaitant geriausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“.
Sukrečiantis romanas – tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Tai moterų romanas; vyrai čia tik šmėkšteli, palikdami blankų pėdsaką. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi.
Tai knyga apie nemeilę, kuri yra kaip išsigelbėjimas, apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.
Iš pirmo žvilgsnio – tai romanas apie motiną ir dukterį sovietų valdomoje Latvijoje 1969 –1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.
Klubo skaitytojai vieningai sutarė, kad knyga ne tik sukrečianti. Ji padėjo kitaip pažvelgti ir į save, ir į savo šeimos moteris. „Tu galvoji vienaip ir už save, ir už kitą, esantį šalia, tada galvoje susikuri vaizdinius, prisikaupi daug nuoskaudų ir užsidarai savyje. Tu nežinai atsakymo, kodėl mama padarė taip. Ji padarė taip ir nieko tau nepasakė, nes ji galvojo, kad ir jai, ir tau bus geriau. Bet ji tavęs nepaklausė, tu jos nepaklausei… Skaitai ir išgyveni didžiulį skausmą ir dėl knygos herojų, ir dėl savęs, nes supranti, kad vienas vienintelis pokalbis buvo reikšmingas. Net ne pokalbis, o sakinys, galėjo viską pakreipti kitaip. 20 metų nešioji nuoskaudą ir eini klystkeliais vien dėl to, kad bijojai prisikūręs baubų, kad manei žinantis viską geriau už visus ir galintis viską nuspręsti“, – kalbėjo Birutė. Virginija pacitavo įsimintinas knygos eilutes. Nors ji negyveno sovietų valdomoje aplinkoje, tačiau būtent knygoje atpažino įsirėžusių mąstymo ir elgesio modelių dabartinėje artimoje aplinkoje.
Skaitytojai gretinosi, dalijosi, prisiminė ir dar kartą išgyveno… tik jau drauge.
Skaitytojų klubo idėja
Skaitytojų idėja – kas mėnesį bibliotekoje aptarti aktualią, didelio susidomėjimo sulaukusią ir visuomenėje tam tikrą rezonansą sukėlusią knygą.
Knygų aptarime dalyvauja skaitytojai ir visi, kurie neabejingi literatūrai bei kultūrai. Žinoma, tikimasi, kad prisijungs ir apžvalgininkai ar net autoriai.
Klubo veikloje dalyvaujančius žmones vienija nepasitenkinimas vien tyliąja skaitymo proceso dalimi, noras pasidalinti emocijomis ir mintimis apie perskaitytą įdomią knygą bei galimybė išgirsti perskaičiusiųjų, norinčiųjų ir turinčiųjų, ką pasakyti nuomonės, tuo pačiu išsakyti savąją.
Artimiausia skaitytojų klubo misija – net tik išsirinkti naują knygą skaitymui ir patarimui, bet ir sugalvoti klubui pavadinimą. Apie skaitytojų klubo susitikimus teiraukitės bibliotekoje, užsukę pasiimti naujų knygų. Iki susitikimų!
