Mano vardas NUKAS. Ne Jonukas ir ne Antanukas. Daug kas sako, kad esu nepaprastas berniukas. Vieną dieną galiu nieko negirdėti, o kitą – nieko nematyti, bet svarbiausia: kai GIRDŽIU – nieko NEMATAU, o kai MATAU – nieko NEGIRDŽIU, ir niekas (net daktarai!) nežino, kodėl taip yra. Kartais vaikai negirdi to, ką jiems sakom, ir atrodo, kad jie ir nenori girdėti. Kartais jie nemato to, ko nenori matyti. Ir yra vaikų, kurie iš tikrųjų nemato, ir tokių, kurie iš tikrųjų negirdi. O štai Nukas apskritai į nieką nepanašus, negana to, jam nutinka keisčiausių dalykų.