Birželio 29 d. Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „#Fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ pristatymas. Televizijos ir radijo laidų vedėja, žurnalistė, knygos autorė Živilė Kropaitė-Basiulė pristatymą pradėjo nuo savo močiutės Onos Butrimaitės-Laurinienės išgyventų skaudžių ir siaubingų praeities įvykių atskleidimo: tremties, lagerio, tardymų, trijų brolių partizanų žūčių, skyrybų, netekčių… Ji svarstė, kad galbūt močiutės geras humoro jausmas ir pozityvumas padėjo jai išgyventi visus tuos sunkius gyvenimo etapus, nepraradus vidinės stiprybės, išlikus budraus proto bei puikios atminties.

Pristatymo metu buvo parodytos įvairios nuotraukos bei jautrus ir labai šiltas vaizdo įrašas, kuriame močiutė motinos dienos proga sveikina visas Ukrainos mamas ir dainuoja iš lagerio prisimenamą sveikinimą. Palaikydama ukrainiečių tautą, močiutė įrašo pabaigoje ištaria – „Slava Ukraini, heroyam slava!“.

Živilė, pristatydama knygą, atkreipė dėmesį, jog tai knyga ne vien apie jos močiutę – partizanų ryšininkę, politinę kalinę ir tremtinę Oną Butrimaitę-Laurinienę. Tai knyga apie kraupią XX amžiaus vidurio Lietuvos istoriją, papasakotą per vieno paprasto kaimo žmogaus išgyvenimų prizmę. Toks pasakojimo būdas yra daug labiau įsimenamas, paliečiantis negu istorija datų, žemėlapių ar lentelių pavidalu. Šioje knygoje susipina praeitis ir dabartis, skaudžių, sudėtingų praeities prisiminimų atsvara tampa močiutės ir anūkės aukštaitiški, humorą bei išmintį demonstruojantys pokalbiai. Živilė paminėjo, kad įvairius kasdienius savo pokalbius telefonu su močiute paskelbia ir socialiniame tinkle Facebook, pažymėdama juos grotažyme „#fainiausiapasaulymočiutė“.

Živilė Kropaitė-Basiulė atviravo apie itin artimą jos ir močiutės ryšį. Šiltai prisiminė vaikystėje praleistas vasaras Ignalinos rajone, Kaniūkų kaime, pas savo mylimą močiutę. Prisiminė keliones traukiniu, kuomet gegužę važiuodavo pas močiutę į kaimą, o vasaros gale su kardeliais rankose grįždavo atgal. Živilė džiaugėsi, jog gali pasididžiuoti ir pasidžiaugti per gyvenimą nuveikusi naudingą darbą – parašiusi knygą. Ji svarstė, kad turbūt visąlaik ši knyga ir liks tarp vienų iš didžiausių jos gyvenimo pasiekimų.

Pristatymo pabaigoje klausytojai, žiūrovai uždavė įvairių klausimų bei įžvalgų knygos autorei. Buvo pastebėta anūkės panašumų su močiute, teirautasi, ar nėra svarstoma apie knygos ekranizaciją. Živilei dėkota už pristatymą, linkėta nenustoti kurti ir toliau rašyti knygas!

Ligita Čeponytė