Lina RAGINYTĖ
Ignalinos skaitančiųjų bendruomenė gavo galimybę pasisvečiuoti nuostabioje kūrėjų Ingos ir Aleksandro Ponomarenkų šeimoje, įsikūrusioje mažutėlio Skudučio ežerėlio pakrantėje, Antagavės kalvų apsuptyje. Ši viešnagė – Ignalinos viešosios bibliotekos bibliotekininkės Laimos Andrijauskienės ir dailės mokytojos Audronės Čeponienės renginių ciklo „Pokalbiai su dailininkais“ dalis. Įdomūs vakarai jau vyko Jono Grundos, Nerijos Daubarės dirbtuvėse. Juos rodė ir Ignalinos TV laida „Savaitė“, o štai Ingos Ponomarenko ir jos dukros Kamilės meno studiją ir galeriją galėsite pamatyti rudenį startuosiančiame 30-ąjąme Ignalinos TV laidų sezone. Smalsu? Truputį praskleisime pokalbių vakaro Antagavėje šydą, idant ir pats laukimas įgytų vaizdingų potėpių.
Vienkiemyje netoli Ignalinos gimusi ir užaugusi Inga pasaulį mato savaip ir tuo matymu dosniai dalijasi su kitais. Iš pradžių fotografijose, o dabar ir drobėse įamžintos išjaustos moters akimirkos, patirtos kone per keturis gyvenimo dešimtmečius. Nuo gimtųjų vietų nenutolsi moteris su vyru Aleksandru kuria savo pasaulėlį didžiuliame visų mūsų pasaulyje.
„Mes ilgą laiką su vyru ir vaikais gyvenome daugiabutyje prie pat geležinkelio, anapus senojo miesto parko. Tačiau abu svajojome apie gyvenimą nuošalioje vietoje. Vieną dieną jis mane atsivežė į kažkokius krūmynus, vedė per kalnus ir galiausiai pasakė, kad čia bus mūsų namai. Man buvo šokas: kaip šituose apžėlusiuose kalnuose gali būti namai ir kodėl krūmuose esanti kūdra vadinama ežeru?“, – šiandien prisimena Inga apie namus, t. y. kelių hektarų teritoriją su gražiu 4 ha ežerėliu ir jau net keliais originaliais statiniais.
Ingos vyras Aleksandras turi ne tik gerą akį, bet yra ir darbštus bei kūrybingas. Vos per trejus metus krūmynai išnaikinti, paliktos gražios medžių ir krūmų salelės, atidengtas vaizdas į ežerą, pristatyta pavėsinių ir lieptų žvejams, mat, šeima užsiima pramogine žūkle, pastatytas namelis šeimai, baigiama žmonos ir dukros meno dirbtuvės-galerija bei erdvus gyvenamasis namas. „Daug dalykų darau pats, žmona ir vaikai pasako, ko nori, o aš jų norus įgyvendinu. Toji galerija toks netikėtas sprendimas. Ji pasakė, ko maždaug norėtų. Todėl nuėmiau dalį šlaito prie keliuko palei ežerą ir įmontavau jai čia namelį, kuriame bus ir jos dirbtuvės, ir darbo vieta, ir tokia mini galerija, nes pastate yra trys pereinamos erdvės. Matote, gyvenu su nuolat idėjomis kunkuliuojančia ir besimokančia studente, tad negaliu pasiduoti“, – juokiasi vyras.
Štai ir pačiupome siūlo galą. Apie ką gi čia Aleksandras kalba? Inga juk dirba Ignalinos rajono savivaldybėje? Kokia gi ji studentė? Poros vaikai Kamilė ir Aistis mokosi Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje, tėtis dirba Ignalinos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, o mama – ir dirba, ir mokosi Vilniaus dailės akademijoje.
„Nuo jaunystės jaučiau potraukį tapybai, grafikai, net mokytojai bandė parodyti šio pasaulio paslaptingumo džiaugsmą, tačiau nuėjau tarsi praktišku keliu. Studijavau geodeziją VGTU, paskui Kauno miško ir aplinkos inžinerijos kolegijoje miškininkystę, dirbau pagal specialybę, kaip ir dabar, tačiau dailininko talentas veržėsi pro menkiausius plyšelius“, – atvirauja moteris.
Ir štai dabar ji vėl studentė. Sutarusi su darbdaviu pagal įstatymą ji gauna iki trijų mėnesių per metus nemokamų atostogų, su sąlyga, kad vis darbai bus atlikti ir dvi dienas per savaitę važiuoja į Vilniaus dailės akademijoje vykstančias paskaitas, o kitomis dienomis eina į darbą savivaldybėje, vakarais – ir mokslas, ir darbas, ir laikas su šeima. Lygiai prieš metus, per Ignalinos miesto gimtadienį, pristatyta pirmoji Ingos kūrinių paroda.
Moters talentą perėmusi ir dukra Kamilė. Jos darbai taip pat jau puikuojasi draugų, pažįstamų ir senelių namuose. Mokytojos A. Čeponienės įkvėpta kūrybai mergina pirmą kartą visus sužavėjo žymiąją Kamilės „banga“, kuriuos atlikimo technika stebina net ir nieko neišmanančius apie tapybą.
Sūnus Aistis mieliau groja Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje, tačiau jei mama ir sesė įtraukia į dailininkų žaidimą, nenusileidžia.
Kur gyvena menas? Paprastume, pažinime, darnoje, meilėje… „Sutinki daug, sužinai daug, bet atsirenki tai, kas tau ir tavo“, – sako I. Ponomarenko.