Kada jei ne dabar kalbėti apie tikėjimo prasmę. Kai laukiame Šv. Kalėdų, kai ateina susikaupimo, ramybės, apmąstymų ir vilties metas. Gyvename neramiu laiku, girdime alsuojantį karo aidą, matome baisumus Ukrainoje. Pasaulis tarsi laukia stebuklo, kuris turėtų įvykti. Mes, krikščionys, laukiame savojo stebuklo. Tikėjimą gavome tarsi dovaną iš prosenelių, senelių, tėvų. Mokslininkai teigia, kad dvasiniai įsitikinimai, bažnyčios lankymas daro didžiulę įtaką sveikatai, pagerina savijautą, dvasingi žmonės ilgiau gyvena. Taip galvoja mokslininkai, o ką manome mes patys,  ką mums reiškia tikėjimas?  Kai aplink viskas blizga, tviska, kai beveik viską galima nupirkti už pinigus. Bet tikėjimas ne prekė, arba tu jį turi arba ne.  Klausėmės klebono Vytauto Pūko tikėjimo liudijimo. Seniūnas Antanas Šakalys  kvietė prisiminti šalia esančius, dalintis su stokojančiais tuo, ką turime.  Jaukiai įsitaisę, skambant lyriškai muzikai, šildėmės arbata, džiaugėmės bendryste ir linkėjome ramaus švenčių laukimo. 

Elvyra Mačiulienė, vyr. bibliotekininkė