Ne tiek jau daug Ignalina turi profesionalių menininkų, todėl kiekvieno jų kūrybiškai viešas pasirodymas bendruomenei tampa svarbiu kultūros įvykiu, gražia proga šventiškai susitikti, pabendrauti, gerą žodį pasakyti. Gegužės 11 dieną, per patį sodų žydėjimą, toks šviesus ir šiltas susitikimas bibliotekon sukvietė Aldonos Jakubovskienės bičiulius ir jos darbais besižavinčius ignaliniečius.
Žinoma keramikė pristatė antrąją akvarelių parodą, kurioje trys dešimtys švelnių, optimizmu spinduliuojančių paveikslų. Juose švelnūs gamtos vaizdai, natiurmortai su obuoliais, moliūgais, mielais žaisliukais, gėlių puokštėmis, vaikystę primenančiais medžiagų raštais… Aldonos žvilgsniu ir širdimi palytėtos žavios atrodo ir žydinčios, ir jau laiko paliestos gėlių puokštės, meniški net obuolių graužtukai…
Šiandien Aldona save vadina laisva menininke, kurios nevaržo jokie darbo įsipareigojimai, griežtos dienotvarkės ir atsakomybės. Visas laikas yra jos, tačiau ir to vis maža. Vasarą menininkė tarsi išsibarsto tarp darbų ir veiklų, dažnai būna sodyboje Strigailiškyje, o rudenį, kaip sako, ,,po truputį grįžta į save ir tada jau atsiranda kažkoks poreikis menams“. Šiemet moteris save vis drąsino surengti parodą kitame mieste, tačiau keliskart bibliotekos darbuotojų pakviesta ir vėl pasirinko Ignaliną.
Menininkę kalbino rašytoja Gintarė Adomaitytė. Pašnekesys pradėtas nuo vaikystės, lėlyčių iš molio, sniego skulptūrų lipdymo, piešimo. Kaip sakė Aldona, jos šeimoje meniškos prigimties ir norų nei kas skatino, nei jiems trukdė, nors visi buvo linkę prie meno. Mama turėjo kūrybišką prigimtį, tėtis buvo gabus ir nagingas stalius. Aldona prisiminė, kaip buvo įstojusi į Vilniaus inžinerinį institutą. Išsilaikė visus egzaminus ir metė mokslus. Atvažiavęs tėvas parsivežė namo. Tai buvęs ne jos kelias…
1978 m. Aldona baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, kur įgijo dailininko keramiko specialybę. Aldonos diplominį darbą – pano – ir dabar galima pamatyti Vilniaus Termoizoliacijos institute. Daugiau nei dešimtmetį moteris dirbo Ignalinos statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime dailininke, ten sukurta šimtai medalių, suvenyrų. Vėliau beveik 30 metų – tuometiniame Ignalinos kultūros ir sporto centre keramikos būrelio vadove. Tai buvę gražūs bendravimo su vaikais, mokymo ir mokymosi metai. Šiandien sunku būtų suskaičiuoti parodas ir konkursus, kuriuose su vaikais teko dalyvauti. Menininkė ne tik mokė vaikus, bet ir pati kūrė, surengė 6 personalines keramikos parodas, vieną – fotografijų. Prie fotografijos dar žada grįžti.
Aldona sako, kad ją visada žavėjo akvarelių lengvumas, švelnumas, greito ir nepakartojamo potėpio akimirkos. Tai ne tapyba, kur daug ką gali užtapyti, pertapyti, pataisyti, akvarelėje mintis ir jausmas greitai išsilieja ir to jau nebesulaikysi, nebepakeisi… Prisiminti jaunystę ir akvarelės meną Aldonai padėjo viena iš ,,Meno bangų“ rezidencijų. 2022 m. pavasarį buvo surengta pirmoji jos paroda Ignalinos krašto muziejuje. Anksčiau dirbusi su moliu, rengusi keramikos parodas, dabar, kaip juokauja, vis labiau virsta dailininke, nes keramika yra gana sudėtingas, daug priemonių reikalaujantis menas, o spalvas popieriuje lieti puikiausiai galima ir namuose. Kaip sakė G. Adomaitytė, Aldonos akvarelės galėtų papuošti pačias ištaigingiausias erdves. Autorei linkėta surengti daugiau parodų ir savo nuostabius darbus plačiau parodyti.
parengė Lina Kovalevskienė
