Ignalinos viešojoje bibliotekoje neseniai eksponuotos keramikės dailininkės Aldonos Jakubovskienės akvarelės, o birželio 2-ąją menininkė jau džiaugėsi savo anūko Danieliaus piešinių paroda. Visos sienos mirgėte mirgėjo mažojo kūrėjo darbeliais. Kai kurie piešinukai virto atvirukais ir buvo padovanoti nevaikiškai vaikiško renginio dalyviams.
Kėdėje sunkiai benustygstantį penkiametį autorių kalbino vienuolikmetė Jorilė, taip pat labai kūrybinga mergaitė, parašiusi ir su mamos Astos pagalba išleidusi pirmąją savo knygą. Taigi dvi mamos – Asta ir Julija – džiaugėsi savo talentingais vaikais, labai protingai besišnekučiuojančiais. Tiesa, į daugelį Jorilės klausimų plačiau pakomentuodamos atsakė močiutė ir mama. Mažuoju dailininku didžiavosi ir senelis Aleksandras, dėdė Justinas. Smalsiai viską stebėjo brolis dvynys Teodoras. Smagiame renginyje dalyvavo Jorilės klasiokai, Vidiškių gimnazijos klasiokai su savo mokytoja Jūrate Šalkauskienė.
Danielius piešia nuo pusantrų metų. Piešia viską, ką pamato aplink save, filmukuose, knygutėse: tai pastatai, automobiliai, gyvūnai, gėlės, povandeninis pasaulis, vėjai, tornadai, fantastiniai dalykai. Tokie, kokius jis mato ar įsivaizduoja. Piešinukai skaičiuojami šimtais ir tūkstančiais. Per savaitę išpaišomi kokie aštuoni stori piešimo sąsiuviniai. Kiekvienas darbelis turi savo istoriją. Močiutė pasakojo, kad kai mama išvažiuoja, dailininkui leidžiama viskas. Piešiama visur ir visaip. Paskui pati močiutė turi daug darbo.
Ir brolis Teodoras mėgsta piešti, tik jo aistra kiek mažesnė. Močiutė juokiasi, prisimindama jų žaidimus: ,,Vienas piešia, kitas užpiešia. Vienas stato, kitas – griauna…“. Danieliaus jau turėjo visokių svajonių. Norėjo būti ūkininku, elektriku, breiko šokėjo, dabar apsisprendė – jis dailininkas. Berniukas, kaip sakė mama, ryškus kairiarankis, kuris piešia labai savitai. Buvo laikas, kai viskas lape virsdavo aukštyn kojomis, horizontaliai padėtame lape dalykai atsirasdavo piešiant vertikaliai, sukant lapą ratu. Be piešimo berniukui dar labai patinka konstruoti. Kadangi jis labai judrus, tai lanko net kelis sporto būrelius.
Danielius jį kalbinusiai Jorilei dovanojo gėlių puokštę, o renginį globojusi Virginija Mesropian abiems vaikams įteikė bibliotekos dovanėles ir linkėjo svajoti, kurti, džiaugtis vaikyste. Tiek daug šypsenų, gerumo ir meilės tąkart buvo paskleista. Nuostabu, kad auga tokie įdomūs, kūrybingi, talentingi vaikai.
parengė Lina Kovalevskienė
