Vis tamsėjančiais rudens vakarais taip norisi jaukių ir šviesių susibūrimų. Spalio 11 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje šiltai sutikta kraštiečio poeto, fotografo, literatų klubo ,,Lelija“ nario Algio Jakšto poezijos knyga ,,Regėjimai“, jau keturioliktoji jo kūrybos istorijoje, kuri vis papildoma nuo pirmos knygos gimimo 1996 metais. Ta proga bibliotekoje surengta A. Jakšto knygų ir straipsnių apie jį ekspozicija.
Pristatymo renginyje skambėjo paties autoriaus skaitomos eilės ir jo bičiulio, dažnai lydinčio kūrybos vakaruose, Stasio Montrimo saksofono muzika. O ekrane vis keitėsi meniškos nuotraukos. Jomis iliustruota kiekviena knyga, jų įspūdingi vaizdai gražiai papildo filosofiškų, susimąstyti kviečiančių eilių prasmę (fotografijos meilė užgimė dar anksčiau – 1969-aisiais). Žodžiai, vaizdai ir muzika susilieja į vieną jausmingą, lyg upė srauniai tekančią būties apsireiškimo jėgą čia ir dabar.
Ši knyga gražiai įprasmina ir asmeninį Algio jubiliejų. Rugsėjo 25 d. atšvęstas 70-metis. Tačiau aktyviam žmogui ir kūrėjui tai tik skaičius, kuris nė kiek nepristabdo gyvenimo ritmo ir kelionių, ieškant nuostabiausių gamtos vaizdų, troškulio, nenuramina grožio vis besiilginčios sielos, nesumažina atsidavimo jausmams ir mylimai moteriai, kurios eilėrašty apdainuotas švelnus ,,lytėjimas gundo gyventi ir mylėti”.
,,Lenkiuosi tau, gimtoji žeme, lyg piligrimas iš toli sugrįžęs…” – daugelyje eilėraščių juntama viską apgaubianti meilė savo kraštui, nuolatinis ėjimas į save, grįžimas į vaikystės pievas, kur rymo tušti tėvų namai, kur senas sodas, išdžiūvęs šulinys ir kur jau užaugo beržai, paties rankomis sodinti. Toks aiškus suvokimas apie žmogaus gyvenimo trapumą, nesustabdomą, viską nusinešančią metų tėkmę, širdį žeidžiančias laiko duženas ir vis dažnesnis atsidūsėjimas.
Bet visada išlieka viltis, visada į priekį veda gyvenimo geismas, ,,nes į paskutinį jausmų tramvajaus vagoną dar galime suspėti – dar galime būti laimingi…”. Daugybę tą vakarą skambėjusių eilių autorius skaitė mintinai – stebėtinas sugebėjimas. Jis dėkojo visiems kartu su juo buvusiems. Apie knygą ir save nepasakojo, viską pasakė eilėmis.
Ignalinos krašte gimusį ir užaugusį, dabar Švenčionėliuose gyvenantį kūrėją pasveikino renginyje dalyvavęs savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas. ,,Tiek daug gilių minčių ir rudeninės nuotaikos. Kiekvienas išgirdom kažką tik sau, kas sujaudino, kas palietė širdį…”, – sakė vicemeras. Už nuostabias eiles dėkojo ir išleisti 15-tą knygą linkėjo bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, literatų klubo kuratorė Laima Banienė.
Parengė Lina Kovalevskienė