Panevėžyje gyvenanti Angelė Šimoliūnienė lapkričio 6 dieną Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristatė 52-ąją savo tapybos darbų parodą „Praskleidus uždangą“. Joje eksponuojama 20, kaip pati autorė sako, energetinių paveikslų, kurių prasmės labai plačios ir gilios. Ji pati niekada nežino, kaip atrodys paveikslas, piešia tik tada, kai pajunta ,,degančias“ rankas. Darbų autorę, išklausius jos gyvenimo istoriją, net sunku būtų apibūdinti. Kas ši ramiu balsu apie būtinybę skleisti meilę ir gerumą kalbanti moteris? Jos paveikslai, tapyti akriliniais dažais ant popieriaus, laimi prizines vietas tarptautiniuose dailės konkursuose Europoje ir JAV, yra vertinami prestižinių galerijų. Jos mokslo ir asmeninio tobulėjimo kelias tiesiog stulbina, o veikla, padedanti žmogui atrasti save, sveikatą ir gyvenimo džiaugsmą, kelia pagarbą.
Angelė gimė ir mokėsi Pasvalyje. Nuo mažens mėgo piešti, buvo romantikė, žavėjosi poezija. Mokytojai skatino mokytis M. K. Čiurlionio menų mokykloje, bet tėvai nenorėjo vienos į Vilnių išleisti. Baigusi vidurinę jau pati išvažiavo į Vilnių studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Kartu ji įgijo ir medicinos sesers specialybę, tuo metu jos kurso merginos turėjo tokią galimybę. Po studijų Angelė 22-ejus metus dirbo Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, bemokytojaudama dar įstojo į Klaipėdos muzikos akademijos režisūros specialybę. 16-ka metų vadovavo mokyklos dramos studijai, pastatė daugiau nei 30 spektaklių. Kultūros ministerijos buvo įvertinta medaliu už indėlį į Lietuvos kultūrą. Vertinama, mylima, sėkminga mokytoja vieną dieną suprato, kad turi palikti mokyklą. Dar kurį laiką priešinosi tai minčiai, tačiau galiausiai pasidavė, nes atėjo aiškus suvokimas, kad šis gyvenimo tarpsnis baigėsi ir laukia kažkas naujo, nepatirto.
Į tą naują gyvenimą visa širdimi ir visu protu pasinėrė. Moteris susidomėjo Rytų filosofija, 3 metus studijavo kinų mediciną, baigė Ajurvedos akademiją, šiek tiek mokėsi ,,Dživa“ institute Indijoje. Baigė dailės terapijos mokymus M. Romerio universitete, klausė E. Laurinaičio psichiatrijos seminarų, lankė genetikos paskaitas pas žymų genetiką profesorių D. Serapiną. Ir tie mokslai vis nesibaigė – studijavo trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą Vakarų ir Rytų filosofija, mokėsi Holistinio sveikatos ugdymo institute, Prancūzijos mokslinės aromaterapijos institute, o galiausiai Lietuvoje studijavo Meno ir dailės istoriją. Pati skaito pranešimus tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose. Dabar jos pagrindinė veikla – darbas su žmonėmis, atrandant ir gydant jų dvasią ir kūną, žiūrint į jį kaip į fizinę, dvasinę ir psichologinę visumą. A. Šimoliūnienė dirba savo kartu su vyru įkurtame diagnostikos kabinete ir biorezonanso aparatu žmonėms atlieka organizmo būklės tyrimus. Ji taip pat veda dailės terapijos užsiėmimus.
Moteris didžiuojasi užauginusi 3 puikius sūnus. ,,Mūsų vaikai ateina per mus ir pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi – tiek mūsų poelgiai, tiek ir mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Pastovus stresas, pyktis, nerimas, bemiegės naktys, didelės dozės alkoholio trumpina mūsų gyvenimą. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kurioje sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Turėtume teisingai tai panaudoti, nešti gėrį, šviesą, kad neužterštume blogio jėgomis giminės energetikos…“,– tokiomis mintimis moteris vadovaujasi savo gyvenime, tai bando perduoti kitiems. Menininkės parodos – tai galimybė apie tai kalbėti, todėl jas rengia įvairiose Lietuvos bibliotekose, kultūros įstaigose, ligoninėse ir tarsi kažkokios jėgos skatinama vis važiuoja ir neša šią žinią. Jos paveikslai inovatyvūs – žiūrėdami į juos, tarsi pasineriame į kelių matmenų erdvę. Vienus dalykus matai iš arti, kitus įžvelgi atsitraukęs, iš toliau. Angelės Šimoliūnienės darbai 2024 m. įtraukti į geriausių abstrakcijos menininkų darbų albumą, o pati autorė – nuo 2023 m. yra geriausių dabartinių abstrakcionistų sąraše. Po parodos pristatymo autorė maloniai bendravo su žmonėmis, kurie jos veikla ypač susidomėjo. Moteris dar žadėjo sugrįžti į Ignaliną ir į biblioteką su dailės terapijos mokymais.
Lina Kovalevskienė
