Kaip nauji žodžiai patenka į lietuvių kalbą? Kas lemia, kurie jų prigyja, o kurie lieka tik istorijos paraštėse? Šie ir daugelis kitų klausimų buvo aptarti virtualioje konferencijoje „Lietuvių kalbos žodyno plėtra. Kaip atsiranda žodžiai?“, kurią organizavo Ignalinos viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Susitikimą sveikinimo žodžiais pradėjo Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Imantas Imbražiūnas, bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė ir renginio moderatorė, Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Virginija Mesropian, akcentuodami lietuvių kalbos turtėjimo ir puoselėjimo svarbą.
Renginyje dalyvavę kalbininkai, tyrėjai ir literatūros specialistai gvildeno įvairius lietuvių kalbos plėtros aspektus: nuo oficialių taisyklingų žodžių sąrašų iki kūrybiškų naujadarų literatūroje.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvių kalbos instituto atstovė Violeta Meiliūnaitė aptarė, kur rasti taisyklingų lietuvių kalbos žodžių sąrašus ir kaip formuojasi nauja terminija. Ji paneigė mitą, kad naujadarus kuria tik kalbininkai – iš tiesų kalba kinta visų jos vartotojų dėka.
Apie tai, kas kuria naujus lietuviškus žodžius, išsamiau kalbėjo Agnė Aleksaitė iš Lietuvių kalbos instituto. Ji pabrėžė, kad kalbinė kūryba vyksta tiek oficialiose institucijose, tiek tarp kalbos vartotojų, kurie neretai pirmieji sugalvoja naujus terminus ir sąvokas.
Rita Urnėžiūtė, atstovaujanti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir Lietuvių kalbos draugijai, pasidalijo įžvalgomis apie Metų žodžio rinkimus. Ji aptarė, kaip šis konkursas atspindi visuomenės nuotaikas ir pokyčius bei kokią įtaką gali turėti kalbai globaliame kontekste.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė Jolanta Vaskelienė nagrinėjo 28 lietuvių prozininkų naujadarus. Ji pristatė, kaip literatūroje gimsta unikalūs žodžiai ir kaip jie veikia kalbos vystymąsi.
Kūrybiškus ir vaizdingus vaikų bei paauglių literatūros naujadarus aptarė Aurelija Gritėnienė iš Lietuvių kalbos instituto. Ji pateikė įdomių pavyzdžių, tokių kaip „žmogės“ ir pan., kurie rodo, kad jaunoji rašytojų karta taip pat aktyviai prisideda prie kalbos plėtros ir nebijo kalbos atsinaujinimo, kitoniškumo.
Konferenciją užbaigė Vytautas Kardelis iš Vilniaus universiteto, pristatęs neįprastą projektą – „Mažąjį princą“ aukštaičių tarme. Jis pabrėžė, kad kalbos supratimas susijęs su jos artumu vartotojui, todėl ir tarmės gali tapti priemone, padedančia prisijaukinti kalbą.
Konferencija ne tik suteikė žinių, bet ir įkvėpė mus visus saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą, skatinant jos natūralų augimą. Lietuvių kalba – gyvas, kintantis organizmas, kuris reaguoja į laikmetį, visuomenės poreikius ir kūrėjų vaizduotę.
