Rugpjūčio viduryje nedidelis Senosios Katinautiškės kaimelis paminėjo savo 250 metų sukaktį. Ši vieta, kurioje šiuo metu gyvena tik trys nuolatiniai gyventojai, trumpam atgijo ir tapo jaukia susitikimo erdve visiems, kuriems brangi ši vietovė ir jos istorija.

Jubiliejaus idėją keletą metų puoselėjo bibliotekininkė Audronė Filipavičienė. Viena iš pagrindinių sumanymų – parodyti tai, ką sukūrė čia gyvenusios darbščios moterys: rankų darbo audinius, kurie ilgus metus buvo saugoti spintose kaip brangus palikimas. Specialiai šiai progai paruoštas tvartas virto savotišku muziejumi – sienas puošė austos staltiesės ir takai, eksponuotos senos nuotraukos, o skaitmenizuoti vaizdai buvo rodomi per multimediją.

Šventė prasidėjo žmonių susitikimais prie kapinaičių, o vėliau visi rinkosi į mišias, kurias aukojo Mielagėnų parapijos klebonas Marijonas Savickas. Prieš pamaldas vyko žvakių liejimo ir karpinių edukacijos, kurias vedė Laima Mikalkienė ir Raminta Dudėnaitė  iš Ceikinių. Kaimo istoriją renginio dalyviams trumpai pristatė mokytoja Nijolė Keraitienė.

Renginį vedė Valentina Sinkevič, įsikūnijusi į simbolinį Zosės – kaimo moters – vaidmenį. Ji kvietė pasisakyti svečius, o šventinę nuotaiką papildė liaudiškos muzikos kapelos „Ringė“ koncertas. Svečiai vaišinosi bendra koše, kurią virė Saulius ir Marytė Labeckai, taip pat atsineštinėmis vaišėmis, kaip įprasta kaimo susibūrimuose.

Šventei įgyvendinti prireikė daug bendro darbo, kuriuo dalijosi ne tik vietos žmonės, bet ir partneriai: Ignalinos rajono kultūros centro Didžiasalio skyriaus darbuotojai, Didžiasalio bendruomenė, seniūnas, seniūnaitis, Ignalinos viešosios bibliotekos direktorė. Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems. Ši diena tapo gražiu priminimu, kad net ir tyliose vietose gyvuoja gilios istorijos, bendrystė ir noras dalintis tuo, kas išsaugota.