Ignalinos viešoji biblioteka toliau vykdo projekto ,,Globali Lietuva” veiklas ir kviečia svetur gyvenančius kraštiečius tapti Ignalinos ambasadoriais bei savo mintimis, idėjomis ar kūryba prisidėti prie jos gyvenimo. Šįkart bibliotekoje šiltai sutikta ir įdomiam pokalbiui pakviesta talentinga smuikininkė Greta Murmaitė, dabar gyvenanti ir savo muzikinę karjerą sėkmingai dėliojanti Didžiojoje Britanijoje, Bristolio mieste. Ji sako, kad muzika gali peržengti sienas ir sujungti skirtingas kultūras. Greta atvyko su draugu, muzikos kūrėju Leo. Susitikimo dalyviams jie dovanojo keletą dainų.
Jauna, žavinga, visa savo esybe laisva, smagiai, nuoširdžiai ir labai atvirai pasakojanti gyvenimo pasirinkimus ir vidinius išgyvenimus – lyg gaivus vėjas ar skambinti muzika viešnia užvaldė besiklausančiųjų jausmus. Su Greta bendravo bibliotekos darbuotoja Virginija Mesropian. Kalbėta apie tai, kas užaugino jaunąją muzikantę, kas formavo jos vertybes.
Buvo prisiminta Ignalinos muzikos mokykla, kaimas, kuriame gyveno Gretos seneliai, teatras IKI. Senelis, kiek atsimena anūkė, vis dainuodavo, daug unikalių liaudiškų dainų mokėjo. Greta dėkinga savo tėvams, savo puikiai smuiko mokytojai Virginijai Stuglienei.
Na, o jos pirmasis smuikas buvę dvi lazdos, paskui tėtis iš medžio sumeistravo žaislinį smuikelį, juo grodavo be jokio garso, tiesiog braukydavo, šalia pasidėjusi įsivaizduojamas natas. O štai sulaukusi 6-erių, dovanų gavo pirmą tikrą smuiką. Tuomet iš jaudulio negalėjo užmigti. Laukė, kada prasidės pamokos. Tiesa, muzikos mokykloje buvo visko, noras groti kartais dingdavo, paskui vėl atsirasdavo. Paauglystėje išvis kiti dalykai pradėjo rūpėti, bet giliai širdy ta begalinė meilė smuikui niekur nedingo.
Ir visgi Greta buvo taip supykusi ant smuiko, kad baigusi mokyklą ėmė ir įstojo mokytis dantų techniko profesijos. Jai puikiai sekėsi, dar būdama studentė jau dirbo prestižinėje klinikoje, bet labai greitai suprato, kad visiškai nemėgsta to, ką daro. Dar teko išbandyti vadybininkės darbą vienoje kelionių agentūroje. Ir galiausiai mergina apsisprendė atsiprašyti smuiko ir po maždaug penkerių metų grįžti prie grojimo. Tai nebuvo jau taip paprasta. Patirta sunkių išgyvenimų.
Užsienyje susiradusi 5 jai patinkančias mokymo įstaigas, didelei savo nuostabai – į visas jas įstojo. Pasirinko Bristolio universitetą, kur studijavo prodiusavimą ir improvizaciją – tai, kur nesijautė labai stipri. Ir toks sprendimas pasiteisino. Šiandien smuikininkės karjera klostosi tikrai sėkmingai. Koncertų, projektų, planų ateičiai netrūksta…
Tik išvažiavusi iš Lietuvos, mergina ryškiau pamatė savo šalies privalumus, pavyzdžiui, švarią, tvarkingą ir saugią aplinką. Savo draugams anglams vis kartoja, kad jiems Ignalinoje labai patiktų, nes ,,čia tokia ramybė, poilsis, žaluma, į kurią pusę beeitum – ežerą prieisi”. Dar ji pasakoja, koks geras ir skanus Lietuvoje maistas, alus, kokie lietuviai vaišingi ir svetingi. Lietuvių bendruomenė Bristolyje, kaip minėta, ne itin aktyvi, bet yra keletas lietuvių, su kuriais Greta bendrauja, kurie ateina į jos koncertus.
Greta sakė turinti minčių su savo draugais Ignalinoje surengti nedidelį festivalį ar koncertą. Tai būtų šaunus sugrįžimas ir nuoširdi dovana. O smuikininkės svajonės, žinoma, susiję su muzika, į kurios pasaulį ji sugrįžo paklausiusi širdies: ,,Aš per savo gyvenimą noriu išmokti groti geriausiai, kaip tik galima. O jaunimą skatinčiau rizikuoti, daryti tai, ko niekas nedaro. Būkite savimi, nekopijuokite kitų, pasitikėkite intuicija ir klausykite tik savo širdies…”.
Kraštietę sveikinusi Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė sakė Gretą atsimenanti dar mokinukę, kuri tuomet puikiai pasirodė meninio skaitymo konkurse. Merginai dėkota už smagiai papasakotą jos ir smuiko istoriją ir už tai, kad ji tokia šauni savo krašto ir Lietuvos ambasadorė. Kitais metais Ignalina švęs 160 m. gimtadienį, todėl Greta kviesta brandinti ir auginti išsakytą idėją apie koncertą. Savo gimtajame mieste ji visada laukiama.
Parengė Lina Kovalevskienė
