Kai už lango krentančiais lapais žaižaruoja ruduo, mus palieka  paukščiai ir paskutiniai saulės šypsniai, visiems norisi šilumos, jaukumo ir daugiau bendravimo. Tada į pagalbą ateina eilės, muzika, kūryba. Darniai sujungus tarpusavyje šiaudinius sodus, poezijos žodį ir nostalgiškas rudens melodijas, Meikštų bibliotekoje organizuotas tradicinis renginys „Auksinio rudens godos“.

Ta proga į biblioteką atvyko Visagino socialinės globos namų gyventojai kartu su užimtumo specialiste Svetlana Panaviene bei Rimšės bibliotekos skaitytojų klubo narės. Svečiai parengė pasirodymus – skambėjo eilės apie rudenį, populiarios dainos nepaliko žiūrovų abejingais. Daug kalbėta apie sodus, jų rišimo tradicijas, pasveikintos krašto sodų rišėjos Vidmanta Visakavičienė ir Ilona Abarovičienė, kurios nuolat kuria ir eksponuoja savo darbus bibliotekoje. „Turime  „Sodų kambarį “, kuriame nuolat sukasi apie 50 šiaudinių sodų. Tai unikali, nuolat auganti ekspozicija, garsinanti mūsų kraštą. ją žavisi mūsų lankytojai ir vis daugiau atsiranda žmonių, norinčiųjų išmokti šio senovinio amato. Džiaugiuosi, kad bibliotekos laimėtas Kultūros pasas leis mūsų patirtį perduoti vaikams“, – kalbėjo bibliotekininkė Jolanta,  pati jau daugybę metų  rišanti sodus.

Bibliotekininkė dėkojo Visagino socialinės globos namų gyventojams už glaudų bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą, bibliotekoje nuolat rengiamos jų rankdarbių parodos, viktorinos, o šiandien nuoširdžiai dovanotas jų pasirodymas sušildė visų atvykusiųjų širdis.

 Nepastebimai prabėgo laikas kartu. Nuskambėjo godos, dovanodamos viltį susitikti vėl kitąmet. Juk  „Godos“ tai  ilgesio ir šviesos susitikimas. Ne liūdesys, bet švelnus prisiminimų spindesys. Tai tas, kas žmogų daro žmogumi: gebėjimas jausti, prisiminti ir tikėti. Tądien susirikusieji Meikštų bibliotekoje visa tai ir patyrė.