Lapkričio 15 d. popietę viešojoje bibliotekoje vyko ypatingas susitikimas su menininkėmis — poete Edita Pivoryte–Mitkiene ir juvelyre, metalo meno kūrėja Jurgita Erminaite–Šimkuviene. Mūsų laukė išskirtinė ir labai jautri pažintis — tikri gyvenimo stebuklai, tariami ir išgyvenami garsiai.
Renginyje skambėjo nuoširdūs, švelniais išpažinčių tonais persmelkti Editos Pivorytės–Mitkienės eilėraščiai. Tai buvo ne tik poezija, bet ir gyvi liudijimai, atvėrę žmogaus širdį — dėkojančią, ieškančią, prašančią ir atrandančią. Poetė pasidalijo savo asmenine padėkos kelione, atskleisdama tylos, vilties ir maldos gelmę.
Apie votus — mažus padėkos, prašymo ar įžado simbolius — pasakojo juvelyrė ir metalo meno kūrėja Jurgita Erminaitė–Šimkuvienė. Ji atvėrė dar vieną pasaulį: pasaulį, kuriame sidabrinės širdelės, akys ar rankelės tampa žmonių išgyvenimų, dėkingumo ir stebuklų ženklais.
Tai buvo jaukus, dvasios ramybe alsuojantis susitikimas, kuriame kiekvienas galėjo atsinešti savo tylų „ačiū“ ir pasibūti su tais, kurie tą „ačiū“ išdrįso ištarti garsiai.








