Palūšės bibliotekoje lapkričio 19 d. įvyko portreto popietė „Kiprui Petrauskui – 140“. Renginio metu buvo pristatyta spaudinių paroda. Pasakota apie Kipro darbą vargonininku kartu su broliu Miku, studijas Sankt Peterburgo konservatorijoje ir darbą Imperatoriškajame Marijos teatre, kur jį lydėjo kūrybinė sėkmė bei svaiginanti karjera. Jo vaidmenis gyrė kritikai, žiūrovai ir spauda.

Po 1917 metų revoliucijos Kipras dar trejus metus gyveno Sankt Peterburge. 1920 metų vasaros pabaigoje jis atvyko į Lietuvą ir ėmėsi Kaune kurti lietuvišką operos teatrą. D. Verdžio operos „Traviata“ premjera įvyko 1920 metų gruodžio 31 d. (šiais metais sukanka 105 metai nuo pirmojo operos pastatymo). Kipro Petrausko dėka Kauno opera tarpukariu netapo Europos provincijos teatru.

Renginyje paminėti įdomiausi Kipro Petrausko asmenybės bruožai. Amžininkai prisiminimuose jį vadina nepriekaištingai dailios išvaizdos žmogumi – nuo skrybėlės iki padų spinduliavo elegancija ir artistiškumu, mėgo pasirišti rudą su žirneliais kaspiną, dėvėti spalvingus kostiumus.

Dainininkas buvo aistringas medžiotojas. Poetas Kazys Binkis net buvo parašęs poemėlę „Kiškių sukilimas“, kurios ištraukos buvo perskaitytos renginio metu.

Kalbėta ir apie šeimą: žmoną, aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, vaikus Leoną, Guodą ir Aušrą. 88 metų dukra Aušra Petrauskaitė iki šiol gyvena Vilniuje.

Renginio dalyviai klausėsi iš kompaktinių diskų skambančių dainininko atliekamų kūrinių ištraukų. Seniausias įrašas padarytas Kaune 1924 metais. Per gyvenimą Kipras Petrauskas sukūrė per 80 vaidmenų.

Parengė vyresnioji bibliotekininkė Rita Ramanauskienė