Šį pirmą, stebėtinai šiltą žiemos penktadienį, į Tverečiaus biblioteką rinkosi moterys, kurioms brangūs sentimentai, jaunystės prisiminimai ir pats atminimų rašymo menas. Jauki atmosfera kvietė trumpam sustoti, prisiminti ir pasidalyti tuo, kas išliko širdyje. Viešnia iš Palūšės bibliotekos, bibliotekininkė Rita Ramanauskienė, labai gyvai ir įdomiai papasakojo apie prisiminimų rašymo ištakas. Ji savo bibliotekos kraštotyros ekspozicijoje saugo beveik šimto metų atminimų albumėlius – vertingus liudininkus laikų, kai jaunuoliai jautriai ir nuoširdžiai fiksuodavo savo mintis, o kai kurie tekstai net ir šiandien stebina išskirtinumu. Rita dalijosi, kaip kito atminimų rašymo stilius – jis priklausė ne tik nuo laikmečio ar krašto, bet netgi nuo konkrečios mokyklos tradicijų. Pati kilusi iš Utenos, ji prisiminė vienuoliktą klasę, kai klasiokai pildydavo savotiškas klausimų anketas, o vėliau kiekvienas į sąsiuvinį užrišdavo spalvotų siūlų raizginį. Taip būdavo saugoma, kad atsakymus perskaitytų tik tas vienintelis sąsiuvinio savininkas. Į atminimų sąsiuvinius ne tik rašė, bet ir piešė – todėl daugiausia prisiminimų gaudavo tos, kurios mokėjo gražiai ir meniškai iliustruoti.

Savo patirtimi pasidalijo ir Inese Čepule, kilusi iš Latvijos, Jūrmalos. Ji pasakojo, kad pas juos vienuoliktoje klasėje kiekvienas klasiokas įrašydavo savo palinkėjimą į kasetę – skambus, gyvas, nepopierinis prisiminimas, kurį šiandien būtų galima pavadinti tikru sentimentų lobynu. Rita pasiūlė ne tik pasiklausyti šių pasakojimų, bet ir pačioms sugrįžti į tuos laikus – užvesti naują atminimų sąsiuvinuką ir viena kitai įrašyti po palinkėjimą. Buvo išties smagu prisiminti, juoktis iš jaunatviškų istorijų ir kurti ką nors prasmingo čia ir dabar.

Antroje popietės dalyje Rita papasakojo apie poetą Paulių Širvį, kurio metines šiemet minime. Klausėmės skirtingų atlikėjų dainų pagal jo eiles – jautrių, užburiančių, pripildytų Širvio dvasios. Tai buvo graži ir šilta šios popietės pabaiga.