Vasario 20 d. Ignalinos viešoji biblioteka kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija surengė jau ketvirtąją tradicinę virtualią konferenciją, skirtą Lietuvių kalbos dienoms paminėti – „Tautosakos ir tarmių ištekliai – naudojimosi galimybės ir praktinis pritaikymas“. Renginys subūrė bibliotekininkus, švietimo bendruomenės narius, mokslo darbuotojus ir visus lietuvių kalbos puoselėtojus.
Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo Ignalinos viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, dr. Violeta Meiliūnaitė. Sveikindamos dalyvius jos pabrėžė, kad lietuvių kalba yra bendras visos tautos rūpestis, o jos tyrimai ir sklaida svarbūs tiek akademinei bendruomenei, tiek regionų kultūriniam gyvenimui.
Pirmojoje konferencijos dalyje buvo daug dėmesio skirta skaitmeniniams ištekliams. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė Jurga Trimonytė Bikelienė pristatė skaitmeninius tautosakos archyvus ir jų teikiamas galimybes. Buvo pabrėžta, kad skaitmeninimas leidžia išlaikyti gyvą kultūros pulsą ir perduoti jį ateities kartoms. Pristatyti ir Ignalinos krašto tautosakos lobynai, primenantys, kad regioninė atmintis yra svarbi nacionalinės tapatybės dalis.
Lietuvių kalbos instituto atstovė Simona Vyniautaitė supažindino su Tarmių archyvu, garso įrašų duomenų baze bei geografinių informacinių sistemų taikymu. „Tarmynas“ leidžia ne tik kaupti ir analizuoti duomenis, bet ir juos matyti interaktyviuose žemėlapiuose, prognozuoti tarmių santykį, stebėti kalbos kaitą. Pristatyti ir šiuolaikiniai įrankiai – programėlės, automatizuota duomenų patikra realiuoju laiku, padedantys efektyviau rinkti ir tvarkyti medžiagą.
Jolita Urbanavičienė pristatė portalą ekalba.lt ir „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekas. Akcentuota, kad kiekviena kortelė – tai autentiškai ištartas ir kruopščiai užrašytas sakinys, saugantis gyvą kalbos skambesį. Kartotekose sukaupta medžiaga yra itin vertinga tiek tyrėjams, tiek pedagogams, o galimybė ja dalintis ir naudotis įvairiais paieškos būdais atveria plačias pritaikymo galimybes. Taip pat pristatytas naujažodžių duomenynas ir tęstiniai projektai, skirti tarmių medžiagos kaupimui.
Dr. Violeta Meiliūnaitė savo pranešime „Kiek gyvenimų gali turėti žodis?“ kvietė pažvelgti į kalbą kaip į gyvą, nuolat kintantį reiškinį. Pabrėžta, kad lietuvių kalbos atmainų gausa yra jos stiprybė, o žodžiai gali pasitraukti į archyvus, bet vėliau ir sugrįžti, įgaudami naujas prasmes. Paneigtas mitas, kad žodžius kuria tik kalbininkai – kalbą kuriame visi, todėl svarbu drąsiai, bet atsakingai ją puoselėti.
Baigiamajame pranešime dr. Vilija Ragaišienė, remdamasi tarminių tekstų ir žodynų medžiaga, aptarė anytos ir marčios santykių vaizdavimą. Tyrimas atskleidė, kad tautosakoje ir patarlėse dažnai fiksuojami sudėtingi, prieštaringi šių šeimos narių santykiai, atspindintys kartų skirtumus bei socialines nuostatas. Kartu pastebėta, kad šiuolaikiniuose tekstuose šis vaizdavimas kinta, tampa įvairesnis ir mažiau vienpusiškas.
Ši konferencija tapo gražia tradicija, stiprinančia bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų, bibliotekų ir švietimo bendruomenės. Tautosakos ir tarmių ištekliai – tai ne tik praeities paveldas, bet ir gyva medžiaga, įkvepianti naujus tyrimus, edukacijas ir kultūrines iniciatyvas.
