Muziejai Ignalinos krašte

Adomo Hrebnickio muziejus yra nedideliame Rojaus kaimelyje, netoli Dūkšto, Ignalinos rajone, skendinčiame žaliuojančių šimtamečių medžių pavėsyje. Rojų įkūrė tuo metu žymiausias Lietuvos sodininkystės pomologas, Peterburgo miškų instituto profesorius A.Hrebnickis. 1890 m. jis iš uošvio, Beržininkų dvarininko,  gavo dovanų žemės, tačiau tokios prastos, kad ji vietinių buvo vadinama Velnyne . A. Hrebnickis čia įveisė didelį 14 ha sodą – Velnynė tapo Rojumi, kuris saugo Lietuvos sodininkystės patriarcho atminimą, garsiojo Beržininkų ananaso skonį… Visą savo gyvenimą profesorius buvo pašventęs obuolių, kriaušių, vyšnių, slyvų veislių tyrinėjimui. Jo sode buvo surinkta didžiulė vaismedžių kolekcija.

1957 m. Rojuje buvo įsteigtas Vytėnų bandymų stoties atramos punktas. Pradėta atkurti sodą. 1961 m. muziejus buvo atidarytas ir atidengtas paminklas (skulptorius L. Žuklys, architektas J. Stravinskas). Muziejuje  eksponatams skirti net penki kambariai. Viename iš jų eksponuojami žymiausi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, kitame nuotraukos, padėkos raštai, vaisių, uogų muliažai. Profesoriaus kabinete – jo asmeniniai daiktai, rašyti laiškai, muziejų puošia vitražai su jo atvaizdu. Įrengtas ir dukters Marijos kambarys, kuriame eksponuojami jos tapyti paveikslai. Antro aukšto terasoje atsiveria puikus vaizdas į aplink tyvuliuojančius tvenkinius ir nuostabią supančią gamtą.

Adomo Hrebnickio muziejus yra nedideliame Rojaus kaimelyje, netoli Dūkšto, Ignalinos rajone, skendinčiame žaliuojančių šimtamečių medžių pavėsyje. Rojų įkūrė tuo metu žymiausias Lietuvos sodininkystės pomologas, Peterburgo miškų instituto profesorius A.Hrebnickis. 1890 m. jis iš uošvio, Beržininkų dvarininko,  gavo dovanų žemės, tačiau tokios prastos, kad ji vietinių buvo vadinama Velnyne . A. Hrebnickis čia įveisė didelį 14 ha sodą – Velnynė tapo Rojumi, kuris saugo Lietuvos sodininkystės patriarcho atminimą, garsiojo Beržininkų ananaso skonį… Visą savo gyvenimą profesorius buvo pašventęs obuolių, kriaušių, vyšnių, slyvų veislių tyrinėjimui. Jo sode buvo surinkta didžiulė vaismedžių kolekcija.

1957 m. Rojuje buvo įsteigtas Vytėnų bandymų stoties atramos punktas. Pradėta atkurti sodą. 1961 m. muziejus buvo atidarytas ir atidengtas paminklas (skulptorius L. Žuklys, architektas J. Stravinskas). Muziejuje  eksponatams skirti net penki kambariai. Viename iš jų eksponuojami žymiausi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, kitame nuotraukos, padėkos raštai, vaisių, uogų muliažai. Profesoriaus kabinete – jo asmeniniai daiktai, rašyti laiškai, muziejų puošia vitražai su jo atvaizdu. Įrengtas ir dukters Marijos kambarys, kuriame eksponuojami jos tapyti paveikslai. Antro aukšto terasoje atsiveria puikus vaizdas į aplink tyvuliuojančius tvenkinius ir nuostabią supančią gamtą.

Muziejuje vyksta edukaciniai renginiai. Kiekvienais metais minima Tarptautinė muziejų diena, dalyvaujama rudens mugėje Ignalinoje, organizuojami muzikos, poezijos vakarai. Gausiai turistų lankomas muziejus tapo ir susitikimų bei kultūringo laisvalaikio leidimo vieta. Rojaus parkas vilioja tuos, kurie nori leisti laiką gamtoje, pažvejoti ar tiesiog surengti fotosesiją.

Prie muziejaus iš biusto žvelgia ramus profesoriaus Adomo Hrebnickio žvilgsnis: tikintis, nuoširdžiai sutinkąs kiekvieną ir maloniai kviečiąs užeiti į vidų.

Lit.: Rojus vakar ir šiandien : profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus / [sudarytoja Renata Veličkienė]. – [Švenčionys] : [Firidas] ; [Rojus, Ignalinos r.] : Profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus, [2018] (Švenčionys : Firidas). – 106 p. : iliustr., faks. ; 19 x 26 cm

Yra Rojus žemėje : profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus : [fotoalbumas / sudarytoja Renata Veličkienė ; nuotraukos: Giedrius Petkauskas, Jonas Baltakis, Andrej Judin, Iveta Veličkaitė, Šarūnas Velička, Vasilijus Kukonenka]. – [Švenčionys] : Firidas ; [Rojus (Ignalinos r.)] : Profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus, 2012 ([Švenčionys] : Firidas). – 96 p. : iliustr., žml. ; 19 x 26 cm

Prof. Adomo Hrebnickio muziejus Rojuje = Музей професора Адама Станисловича Гребницкого в Роюсе = The museum of Adomas Hrebnickis in Rojus / medžiagą surinko ir spausdinimui parengė Gintautas Velička ; į anglų kalbą vertė V. Sekonienė. – [Visaginas], 2003 (Visaginas : VĮ Visagino poligrafija). – 27,[1] p. : iliustr.

Rojus. – Iliustr. // 101 mistinė Lietuvos vieta / [sudarė Dainora Krasavičiūtė]. – Kaunas : Obuolys [i.e. Lectio divina], [2020]. – p. 86–87.

https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/prof-adomo-hrebnickio-memorialinis-muziejus/249

Bitininkystės muziejus yra Stripeikiuose, Linkmenų seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke.  Įkurtas 1976 m. Broniaus Kazlo iniciatyva, atidarytas 1984 m.

Vidaus ekspozicijoje yra daugiausia 19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus bitininkystės inventorius, jo gamybos bei bitininkystės produkcijos pavyzdžiai, bitininko dirbtuvės.

Lauko ekspozicijoje – aviliai, medingieji augalai ir senovinę bitininkystę (drevių skobimas, jų apsauga nuo meškų, medaus duoklė, spiečių sėmimas) bei jos dvasinę kultūrą (mitai apie bičių kilmę, bičių dievus, papročius) iliustruojančios medžio skulptūrinės kompozicijos, reljefai, organizuojami edukaciniai renginiai.

Ant kalvos esančioje muziejaus sodyboje ir aplink ją gausu tautodailininko Teofilio Patiejūno sukurtų ąžuolinių skulptūrų, skirtų bitėms ir bitininkavimui.
Sodyboje rengiamos bitininkų šventės.

Lit.:
Bitininkystės muziejus // Lietuvos istorija T. 1, A–K./ [sudarė Eugenijus Manelis ir Antanas Račis]. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011-2016. – p. 214.

Drevėse dūzgiančios bitės / Paltanavičius Selemonas // Pakalbinti stebuklai / Selemonas Paltanavičius. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020. – p. 18–19.

Bičių pasaulis atsiveria per jausmus / Rūta Peršonytė. – Iliustr. // Savaitgalis. – ISSN 2669-2546. – 2021, Nr. 32 (rugpj. 14), p. 22–27.

Stripeikių bitininkystės muziejus. – Iliustr. // Keliauk su šeima / [sudarytojas ir fotografas Vytautas Kandrotas]. – Kaunas : Terra Publica, 2022. – P. 146–147.
https://kapamatyti.lt/listings/senovines-bitininkystes-muziejus/

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos kraštotyros muziejus įsteigtas 1988 metais. Pirmosios muziejaus patalpos – vienas nedidelis kambarėlis, kuriame vyravo etnografiniai eksponatai, bet kartu pradėta kaupti ir istorinė medžiaga: laikraščiai, knygos ir kt. Garbinga vieta muziejuje teko dainų karalienei Kristinai Skrebutėnienei, renkama medžiaga ir apie kitus garsius krašto žmones. Daugėjant eksponatų, teko perkelti muziejų į erdvesnes patalpas – iš pradžių viskas tilpo dviejose erdvėse, o trečioje buvo klasė su suolais, tad buvo galima muziejuje vesti pamokas. Kaupėsi kraštotyros darbai. Nuo pat įsikūrimo muziejui vadovavo ir daugybę ekskursijų jame vedė direktorius Tadas Jarmuška. Pamažu muziejus plėtėsi, vis daugiau žmonių dovanojo senovinius daiktus. Daug vertingų savo medžio darbų padovanojo Vaclovas Papšys, gausybę paveikslų mokyklai atidavė tautodailininkė Ona Pivoriūnienė, visą laiką muziejaus eksponatų kaupimu rūpinosi Juozas Kėkštas ir kiti. Kai 2007 m. mokyklos direktore tapo Elena Sekonienė, visos trys muziejaus patalpos jau buvo pilnos eksponatų.

Dabar muziejus jau išsidėstęs keturiose patalpose: vienoje atkuriamas senovinės pirkios vaizdas, kitoje – istorinė medžiaga apie krašto šviesuolius, tremtinius, partizanus, viena salė skirta lino ir duonos keliui, o ketvirtoje eksponuojami seni vadovėliai, mokinių kraštotyros darbai ir kita istorinė medžiaga.       

Lit.: Apie ryčiausią Lietuvos muziejų / Nijolė Keraitienė ; Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos archyvo nuotr.. – Iliustr. // Voruta. – ISSN 1392-0677. – 2020, Nr. 2, p. 76-78.

Ignalinos krašto muziejus įsteigtas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 27 d. sprendimu, o lankytojams duris atvėrė 2012 m. spalio 6 d. Jis perėmė lygiai 20 metų (nuo 1992-ųjų) veikusio Etninės kultūros centro veiklą ir jo sukauptus išliekamąją vertę turinčius fondus.

Muziejus renka, saugo, tiria ir eksponuoja Ignalinos krašto buities, etnografijos ir numizmatikos, meno, raštijos bei fotografijos medžiagą. Vykdo edukacinę veiklą, rengia dailės ir tautodailės, fotografijos ir kitas parodas, organizuoja įvairius renginius.

Muziejuje veikia Etnografinė (eksponuojami 19–20 amžiuje naudoti daiktai, įrankiai, prietaisai, baldai, supažindinama su lino keliu nuo sėjos iki lovatiesės), Senovinių monetų (18 amžiaus Rusijos imperijos 84 varinių monetų lobis, surastas Keižių kaime), Maldaknygių (apie 40 maldaknygių, mišiolų ir psalmynų, šventųjų paveikslai, liturginiai drabužiai), Žvejybos amato (etnografinė ir tradicinė žvejyba pristatoma specialiu žvejybos maketu), Vestuvių Ignalinos krašte (atkurta sovietiniais metais veikusi civilinės metrikacijos salė, eksponuojamos 1925–1987 ir 2008–2016 vestuvių nuotraukos) ekspozicijos, Algio Jakšto fotografijų paroda Senojo kaimo šiluma, paroda 8,5 Ignalinos (pasakoja apie Lietuvos, Lenkijoje ir Baltarusijos vietoves, pavadintas Ignalinos vardu).

Inovatyvus žaidimas Ežerų krašto žinovas supažindina su Ignalinos krašto istorija, tradicijomis, kultūros paveldo objektais.

Lit.: https://www.vle.lt/straipsnis/ignalinos-krasto-muziejus/

Ignalinos krašto muziejui – 10 metų / sudarė Renata Veličkienė. – Utena : Utenos Indra, 2022. – 52 p. : iliustr.

Muziejaus tikslas – kaupti, saugoti, tyrinėti : Ignalinos krašto muziejui – 10 metų / Jonas Baltakis ; autoriaus nuotr.. – Iliustr. // Mūsų Ignalina. – ISSN 1822-1033. – 2022, spal. 18, p. 3–4.

Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ceikinių filialo kraštotyros ekspozicija atidaryta 2021 m. spalio 23 d. šalia bažnyčios stovinčiame gimtajame Kipro Petrausko namelyje. Istoriniame namelyje vienas kambarys skirtas Kipro Petrausko atminimui, kitame eksponuojami kunigo Kazimiero Vaičionio daiktai, rankraščiai, audio įrašai, taip pat kaimo ir Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios istoriją atspindinti medžiaga, nuotraukos, po 2016 metų bažnyčios gaisro išsaugoti reliktai, nedidukėje priemenėje eksponuojami seni namų apyvokos daiktai, įrankiai.

Lit.: Dvasininkų palikti ženklai keičia Ceikinių veidą / Sigita Telyčėnaitė. – Iliustr. // Mūsų Ignalina. – ISSN 1822-1033. – 2023, vas. 10, p. 1–2.

Ceikiniai turi dar vieną įdomią lankytiną vietą / Lina Kovalevskienė. – Iliustr. // Ignalinos diena. – ISSN 2669-1981. – 2021, spal. 29, p.

https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/ignalinos-rajono-savivaldybes-viesosios-bibliotekos-ceikiniu-filialo-krastotyros-ekspozicija/ 6.

Palūšės krašto muziejinė ekspozicija. Keliaujant po Ignalinos kraštą vertėtų užsukti ir į Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Palūšės filialą. Pastate, šalia bibliotekos, įsikūrusi Palūšės krašto muziejinė ekspozicija. Čia visus pasitinka vyresnioji bibliotekininkė, ekspozicijos įkūrėja bei organizatorė Rita Ramanauskienė, kviečianti pakeliauti istorijos vingiais, pasigrožėti išsaugotomis 1920–1939 metų laikotarpio vertybėmis. Namas, kuriame veikia Biblioteka ir ekspozicija, yra 1927 metais iš Meironių kaimo pervežta ir Palūšėje palei pagrindinį kelią pastatyta ūkininko Blažio troba. Joje prieš 95 metus „Ryto“ draugija buvo įkūrusi lietuvišką pradinę mokyklą.

1931 metais mokykla buvo uždaryta. Vėliau, dar lenkmečiu, šiame pastate veikė „Ryto“ draugijos bei šv. Kazimiero draugijos skaityklos. Iki 1999 metų čia gyvavo Palūšės pradinė mokykla. Ją uždarius patalpos buvo perduotos bibliotekai. 2000-aisiais čia buvo atidaryta ekspozicija. 2012–2013 metais pastatas buvo atnaujintas. Nors ekspozicijų salė nedidelė, joje sutalpinta daug eksponatų. Čia saugomas žemėlapis, kuriame pažymėta demarkacinė linija, nuotraukos, galima susipažinti su istorijos faktais, liudijančiais mūsų valstybės padalijimo pasekmes Palūšės, Meironių ir kitų apylinkių kaimų gyventojams, kai buvo ne tik atimta dalis Lietuvos, bet ir užgniaužta lietuvybė. Čia eksponuojami įvairūs išlikę originalūs to meto dokumentai – leidimas kirsti demarkacinę liniją, gimnazijos baigimo atestatas, prašymas išduoti lietuvišką pasą, vietos gyventojų asmeninės nuotraukos ir pan.

Lit.: Palūšės krašto muziejinė ekspozicija kviečia pakeliauti istorijos vingiais / Daiva Čepėnienė. – Iliustr. // Ignalinos diena. – ISSN 2669-1981. – 2022, lapkr. 25, p. 1, 3

Pilkapio ir akmens amžiaus būsto ekspozicija yra Palūšėje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Palūšės akmens amžiaus būstas – priešistorę vaizduojantis maketas su akmens amžių atspindinčiais įrankiais, ginklais ir kitais daiktais. Būsto viduje galima pamatyti, kaip tuo laiku gyveno mūsų protėviai – kur buvo kūrenama ugnis, kaip įrengtas gultas.

Šalia galima apžiūrėti ir pilkapio ekspoziciją – makete vaizduojama žalvario amžiaus (V–VI a.) kapavietė. Ekspozicijoje parodyta pilkapio sandara, palaidotos moters palaikai bei įkapės. Pastate įrengti iliustruoti stendai, pasakojantys apie laidojimo tradicijas. Kuriant šią ekspoziciją buvo remtasi Kretuono apylinkių archeologiniais radiniais.

Lit.: Aukštaitijos nacionalinis parkas // Įdomiausios kelionės po Lietuvą / sudarytojai Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas]. – Kaunas : Terra publica, [2012]. – p.240

Palūšėje – rekonstruotas protėvių būstas ir kapavietė / Manvydas Vitkūnas ; autoriaus nuotraukos. – Iliustr.. – Aut.: Linas Stanaitis. – Žvilgsnis. – Turinys: Akmens amžiaus būstas ; Atkūrė lietuvių pilkapį ; Ar tikri mirusiosios kaulai? ; Prie Kretuono statys gyvenvietę // Valstiečių laikraštis. – ISSN 1021-4526. – 2006, rugs. 26, p. 12.

https://www.visitaukstaitija.lt/lankytinos-vietos/pilkapio-ekspozicija-ir-akmens-amziaus-bustas-paluseje/

Plaktukų muziejinė ekspozicija yra Linkmenų bendruomenės centre. Ji buvo atidaryta 2015 m. gegužės 18-ąją. Ekspozicijoje yra daugiau nei 500 įvairių plaktukų iš viso pasaulio – nuo Kinijos iki JAV. Visus juos per daugelį metų surinko Antanas Kibickas. Tai vyro aistra, hobis ir laisvalaikis. Utenoje veikiančios leidybos firmos vadovas kartu su žmona Žaneta jau du dešimtmečius gyvena Linkmenyse, džiaugiasi nuostabia gamta, vietinių žmonių nuoširdumu ir prisideda prie kultūrinio gyvenimo puoselėjimo.

Plaktukų kolekcijos dovanotojas Antanas Kibickas ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis pasirašė susitarimą. Šiuo dokumentu savivaldybė įsipareigojo užtikrinti tinkamą ekspozicijos pristatymą visuomenei. Kolekcija, kuri dovanotojo įvertinta 4 tūkstančiais eurų, galės būti papildoma, tačiau ją draudžiama išskaidyti ar išdalinti.

Plaktukų ekspozicija dabar išdėstyta trijose patalpose. Vienoje jų pasakojama plaktukų istorija nuo seniausių laikų, antrojoje galima pamatyti visą šių įrankių įvairovę: tai ir laikrodininko, ir geologo, taip pat mediko, skulptoriaus, gaisrininko, batsiuvio ir dar daugybė kitokių įvairaus dydžio ir formų plaktukų. Trečioje patalpoje – daugiausia kalvystės plaktukai. Antano senelis buvo kalvis, o pirmas būsimo kolekcininko susidūrimas su plaktuku vaikystėje buvęs gana skausmingas. Gal čia ir slypi tokio pomėgio šaknys. Nemažai eksponatų entuziastingas kolekcininkas yra įsigijęs ar parsivežęs iš Egipto, Izraelio, Indijos, Kenijos, Tuniso, Jungtinių Amerikos Valstijų, Anglijos, Norvegijos… Kolekcionierius plaktuką įprasmina ne vien kaip darbo įrankį, bet ir kaip mitologinį simbolį. Plaktukų muziejų pasaulyje, pasak Antano, yra du ir dar žinomos kelios kolekcijos. Taigi Linkmenims tikrai pasisekė. Vaizdingame Aukštaitijos nacionalinio parko kampelyje atsirado dar viena įdomi lankytina vieta.

Lit.: Trečias pasaulyje plaktukų muziejus kuriasi Linkmenyse / Jonas Baltakis // Mūsų Ignalina. – 2015, geg. 26, p. 1-2.

Linkmenis garsins kolekcionieriaus dovana ; Linkmenyse atidaryta plaktukų muziejaus ekspozicija / „Utenos apskrities žinių“ informacija ir nuotraukos // Utenos apskrities žinios. – ISSN 1392-9399. – 2015, geg. 21, p. 1, 3.

Plaktukas – malūno velniukas / Antanas Kibickas. // Mūsų Ignalina. – 2020, rugs. 29, p. 1.

https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/platuku-ekspozicija/

Valdo Danilevičiaus gamtos muziejus yra Ažvinčių kaime Kazitiškio seniūnijoje. Privačioje sodyboje pastatytas, įkurtas ir 2020 m. birželio 12 dieną visuomenei pristatytas Valdo Danilevičiaus gamtos muziejus, kuriame eksponuojama daugiau nei keli šimtai įspūdingų trofėjų iš viso pasaulio, nuo pačių didžiausių iki mažyčių. Čia ir sumedžiotas Afrikos penketukas (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis, buivolas), ir daugybės rūšių antilopės, Rusijos ir Europos miškų fauna.  Galima sakyti, kad muziejuje atsispindi svarbiausias sodybos šeimininko hobis ir pragyvenimo šaltinis – trofėjinių medžioklių organizavimas.

Lit.: Unikalus gamtos muziejus : čia galima pamatyti medžioklės trofėjus iš viso pasaulio / Lina Kovalevskienė ; autorės nuotr.. – Iliustr. // Mūsų Ignalina. – ISSN 1822-1033. – 2022, bal. 12, p. 3–4.

Ažvinčiuose atidarytas gamtos muziejus laukia lankytojų / Jonas Baltakis ; autoriaus nuotr.. – Iliustr. // Mūsų Ignalina. – ISSN 1822-1033. – 2020, birž. 19, p. 1–2.
https://alkas.lt/2020/06/17/azvinciu-kaime-atidarytas-privatus-gamtos-muziejus/

Siekdama, kad svetainė sklandžiai veiktų ir pagerėtų Jūsų naršymo patirtis, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka naudoja slapukus. Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Pažymėtina, kad kai kurios svetainės dalys gali neveikti, kaip numatyta, jeigu nesutiksite su slapukų politika.