Spalio 1 dieną pasaulis mini Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Grybėnų biblioteka minint šią dieną neliko nuošalyje, pakvietė visus į popietę „Dėl visko kaltas… obuolys“.  Paklausit prie ko čia obuolys. Ogi dėl to, kad Ieva Adomą sugundė obuoliu, ir todėl dabar mes esame šioje žemėje, jauni ir pagyvenę. O kur dar pasakos, kuriose piktoji ragana princesei davė atsikąsti obuolio. Ir obuolys, nukritęs ant galvos Niutonui, paskatino jį sukurti gravitacijos  teoriją. Tad ir mūsų popietėje įėjimo bilietas buvo obuolys.

Kadangi Grybėnų moterims fantazijos netrūksta, tai ir atsirado ant stalo ir keptų, ir džiovintų obuolių. Obuolių pyragai kepti su medumi ar su cukrumi. Obuoliai, įdaryti želė, silke, sūriu. Ir pokalbis pirmiausia sukosi apie receptus ir patiekalų gamybos paslaptis. Kai jau buvo aptartos  atsineštos vaišės Onutė Cicėnienė skaitė savo kūrybos eilėraštį. Toliau sekė dar vienas siurprizas – eiles skaitė Laimutė Šalnienė, vėliau ji paaiškino, kad tai yra mūsų kaimo gyventojos Birutės Umbrasienės eilėraščiai.

Upė Dysna
Išsausėjo vaga, išsausėjo krantai.
Negi mūsų Tu upe, kaip ir aš pasenai.
Nors esi mylima, nebuvau Tau sava
Jau Tavęs nelankau ir trumpam pamiršau.

Prie Tavųjų krantų vis mažėja žmonių…
Per vėlai supratau, kad tavęs nelankau.
Dienos varsto metus, kaip karolius brangius.
Kaip ir upė Dysna, aš šiandien nebe ta…

Nors silpna srovele, tu vingiuoki į tolį,
Mūsų upė Dysna, tu tiktai nesustoki.

 Ir tada pagalvoji,  kiek kaimuose ir vienkiemiuose yra tokių žmonių kaip Birutė, kurie savo mintis ir jausmus sudeda į eiles, bet neišdrįsta jų skaityti garsiai… Ir vėl kaltas obuolys, nes jei ne ši popietė, kaži ar kada mes būtume išgirdę jos eiles.

Dalia Koršul,
Grybėnų filialo vyresnioji bibliotekininkė