Dvarai Ignalinos rajone

2017-01-12

Antaprūdės dvaro sodyba. Linkmenų seniūnijoje, apie 0,5 km nuo kelio Linkmenys-Kaltanėnai. XIX a. pirmoje pusėje priklausė poniai Ruščytienei.
Dabar šioje dvaro sodyboje gyvena šeima.
Lit.: Ignalinos krašto paveldo objektai. 2013, p. 39

Ažvinčių dvaras 1783 m. Breslaujos dekanato vizitacijų knygoje įrašyta, kad Salako parapijoje Ažvinčių dvaras priklausė Tiškevičienei (iki 1830 m.). Yra išlikęs 1798 m. Ažvinčių dvaro inventorius. 1830 m. dvaras tapo valstybinis.
Lit.: Klimas R. Ažvinčių krašto praeitis// Kukuoja gegiute. Vilnius, 1999, p. 7-22

Beržininkų buvusio dvaro sodyba.

Bėčiūnų dvaras. Buvo Bėčiūnų kaime. Valdė dvarininkas Kvinta ir jo sūnus Vincentas. Paskutinieji kaimo dvarininkai buvo Marijona, Jadvyga ir Jonas Černiauskai, nusipirkę dvarą iš pono Silvanavičiaus. Dvaro pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, klojimas. Buvo sodas. Yra išlikę tik kai kurie buvusio dvaro pastatai.
Bėčiūnų dvaras // Nauja vaga. 1993, birž. 2, 5

Daugėliškio dvaras. 1511 m. ant Virėkštos ežero kranto didikai Goštautai pastatė dvarą-tvirtovę. Ją saugojo ir gynė totoriai, dar Vytauto atkeldinti iš Krymo. 1542 m. mirus Goštautų giminės palikuoniui Stanislovui Goštautui, dvaras atiteko jo žmonai Barborai Radvilaitei, kuri dvarą užrašė antrajam savo vyrui Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui ir Lenkijos Karaliui Žygimantui Augustui. Vėliau už nuopelnus valstybei dvaras buvo padovanotas Kazimierui Konstantinui Pliateriui. Dvarą sudarė mediniai rūmai su fligeliais ( pamatai akmeniniai, stogas dengtas lentelėmis). Juose buvo 40 kambarių, kelios virtuvės. 7 namai buvo skirti tarnams. Dvaro rūmus supo parkas, kuriame augo reti augalai.

Dysnos dvaras. Priklausė didikams Pacams. 1690 m. Feliksas Jonas Pacas dvarą įkeitė Vilniaus benediktinių vienuolynui, kuris dvarą valdė iki 1841 m. Vėliau, konfiskavus bažnyčių valdas, dvaras buvo suvalstybintas.

Dobramislė išnykęs dvarelis, vėliau vienkiemis Rimšės seniūnijoje, netoli Kalninės kalno, į v. nuo Rimšės. Dvarelį valdė seserys Zinkevičiūtės. Jo vietoje auga senas ąžuolas.

Dūkšto dvaras. Yra Dūkštelių (Senojo Dūkšto) kaime. Kultūros paminklas. 30 km nuo Ignalinos, 3 km į š.v. nuo Dūkšto, tarp dviejų ežerų : Parsvėtaičio ir Persveto. Vakaruose jis priartėja prie Senojo Dūkšto piliakalnio↓. Minimas jau XVI a. Valstybės saugomas objektas.
Dūkšto dvaro sodyba. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Kūrėsi XVIII a. pab. – XIX a., valdant iš pradžių Giedraičiams, Stabrovskiams. 1573 m. dvarą nupirko didikai Rudaminos. 1777 m. minima mokykla. Nuo 1813 XIX a. pr. dvare gyveno Vilniaus universiteto auklėtinis, filomatų draugijos kūrėjas poetas ir geologas Tomas Zanas. Pas jį dažnai svečiuodavosi poetas Adomas Mickevičius. 1901 m. tuometinio dvaro šeimininko Daugėlos dukra Teresė susituokė su Tomu Zanu (jaunesniuoju). Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo.

Dvare yra gyvenęs žymus Vilniaus meno mokyklos tapytojas Jonas Rustemas. 1939–1944 m. dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla.
Rūmai vienaaukščiai su dviaukščiu mezoninu centre ir rūsiais, šiauriniame fasade išryškintas toskaninio orderio keturių kolonų portikas, abiejuose fasado šonuose – žemi masyvių formų rizalitai, pietinis fasadas atsiveria nuokalnėn, jo viduryje, prie cokolio, sumūryto iš lauko riedulių, šliejasi aukšta terasa. Į š. nuo rūmų stovi dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė – arklidė, svirnas ir kumetynas. Ūkiniams pastatams būdingi liaudiški motyvai.

Dūkšto dvaro parkas. Vietinės reikšmės gamtos paminklas. Supa Dūkšto dvaro sodybą. Įkurtas apie 1862 m. Užima 1,8 ha Yra tarp Persvėto ir Persvėtaičio ežerų. Netaisyklingai geometriškai

išplanuotas. Ties Parsvėtaičio ežero kranto vingiu atsišakoja reprezentacinė alėja, vedanti per parką į rūmus. Alėja vietomis apsodinta dviem ir net trimis medžių eilėmis. Priešais rūmus (š. pusėje) yra didelis parteris. Kita alėja iš kelio į rūmus eina iš rytų pusės. Už rūmų į pietus reljefas žemėja Parsveto ežero link. Parke būta dirbtinių terasų. Buvo įrengti keturi tvenkiniai : trys maži ir vienas didesnis. Virš kanalų būta arkinių tiltelių. Auga apie 40 rūšių vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų. Vienoje tankiai medžiais apsodintoje stačiakampėje parko aikštelėje stovėjo medinis dvarininko poilsio namas (neišlikęs) Prie parko buvo net 4 vaismedžių sodai. Ypatingu grožiu išsiskyrė parteris – rozariumas.
Dabar dvaras yra privatizuotas.
Lit.: Lit.: Čaplikas V., Levandauskas V. Dūkšto dvaro sodyba // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V., 1996, p. 124-127 ;
Tauras A.Mūsų parkai. V., 1989, p. 34-36 ; Januškevičius L. Lietuvos parkai.V., 2004, p. 148-151

Erzvėto dvaras

Gaidės dvaras

Gaspariškės dvaro sodyba. Apie 1 km nuo Kančiogino ežero šiaurinio kranto, 920 m į š.v. nuo kelių Švenčionys–Andriejauka ir Ceikiniai–Kančioginas, apie 300 m į rytus nuo kelio Ceikiniai–Kančioginas. Valdė Vincentas Bortkevičius.

Gerkonių buvusio dvaro sodyba. Čia lankytasi Adomo Mickevičiaus, iki nesenų laikų dar būta akmeninio suolo su atlošu, kuriame poeto atminimui buvęs jo bareljefas. Parke puikuojasi kedrinė pušis [aukštis 20 m, kamieno skersmuo 56 cm, nuo 3 m aukščio – triliemenė.

Griškaučiznos (Griškiškės) dvaro sodyba. 400 m į š. v. nuo kelių sankryžos Dūkštas–Pūškos–Čečulėnai, 11 km nuo Rimšės, 3 km nuo Meikštų, 1110 m nuo Ilgaičio ežero.

Kazitiškio dvaro sodyba. Kazitiškio kaimo p.v. dalyje į vakarus nuo kelio Ignalina-Dūkštas, Gilučio ežero šiauriniame krante. Dvaras žinomas nuo 17 a. Dvarininkai Radieckiai-Mikuličiai nesiveržė statyti puošnių rūmų, o nuosekliai, pagal projektą formavo sodybos teritoriją, statydino ūkio pastatus, stebinančius tvirtumu, konstrukcijų patvarumu ir puošybos elementais.
Šalia dvaro yra parkas. Vietinės reikšmės gamtos paminklas (1986 m.). Parkas įkurtas 19 a., valdant Mikuličiams. Užima 4 ha teritoriją. Palyginti gerai išsaugojo geometrinę struktūrą. Jis įspūdingomis penkiomis terasomis leidžiasi į Gilučio apyežerę. Parke daug alėjų. Įdomiausia vakarinių tujų alėja į laukus link Marijanavo. Parke gausu svetimšalių medžių[15 rūšių] ir krūmų [17 rūšių]. Parke auga senas drūtas ąžuolas [kamieno skersmuo apie 1,2 m], netoli jo – akmuo su įduba.
Dabar čia įsikūrusi Ignalinos rajono Kazitiškio seniūnija.
Lit.: Tauras A. Mūsų parkai. V., 1989, p. 42-43 ; Januškevičius L. Lietuvos parkai.V., 2004, p. 190-194

Kazokinės dvaro sodyba. 1 km nuo kelio Švenčionys-Ignalina, gyvenvietės centre. Apie 8 km nuo Ignalinos. Tai 17 a. pabaigos ir 18 a. pradžios dvarvietė su parku. Pirmą kartą paminėta 1738 metų inventoriuje. Vadinamas Koziczyna. Priklausė Ašmenos apskričiai. Dvaro sodyba tuo metu buvo nedidelė: namas su kamara, kepykla, svirnas, stainia. Valdė Bortkevičių giminė. 18 a. pab. dvaro teritorija išsiplėtė. Jam priklausė Kimbariškių, Osipiškių, Pamalakalnio, Sabališkių, Kairiškių, Kirkučių, Gaveikėnų ir Zuikų kaimai, Jonapolio

polivarkas.↓ 19 a. antroje pusėje dvaras jau priklausė Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiui. 1921 m. dvaro žemės bendras plotas sudarė 444 dešimtines. Lenkų okupacijos metais dvaras priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Iki šių dienų dvaro pastatų išliko nedaug. Autentiški išliko tik karvidės-arklidės fasadų architektūrinio dekoro elementai. Yra išlikusios kai kurios parko alėjos.
Lit.: Mudėnaitė E. Kazokinės kaimo puošmena.
Nauja vaga. 1993, rugs. 8

Krikonių dvaro sodyba. 3 km nuo Mielagėnų, 750 m. nuo Krikonių, Kančiagino (Birvėtos) upelio šiauriniame krante. 1736 m. dvaras priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickams.1827 m. Ona Kublickaitė susituokė su bajoru iš Vitebsko gubernijos Juozu Benislavskiu. Ilgainiui dvaras tapo Benislavskių nuosavybe. Dvaro parke buvo medinė koplyčia (sunaikinta 1962 m.).1875 m. iš Krikonių dvaro buvo atmatuota 201,2 dešimtinės Molykų kaimui.

Lydekinė – išnykęs dvaras, palivarkas Linkmenų seniūnijoje.

Linkmenų dvaras. Keliautojas Žiliberas de Lanua 1414 m važiavo iš Daugpilio į Vilnių, o nakvojo Linkmenų dvare.

Linkmenų pilis. Istorikas A. Tyla teigia, kad jau 1261 m. ji jau buvusi. Vėliau minima 1371 m. Ji stovėjo 3 km į š. nuo dabartinio Linkmenų miestelio, palei Linkmeno ežerą. Buvo stipri ir svarbi strateginė vieta, viena iš atsparos punktų prieš kalavijuočius ir Polocko feodalus. Pilis buvo didžiojo kunigaikščio nuosavybė. 1373 m. vasario 14–21 d. Livonijos ordinas surengė žygį į Šiaurės Rytų Lietuvą, kurio metu tarp kitų buvo nuniokota ir Linkmenų pilis.

Meikštų dvaro sodyba. 14 km nuo Rimšės, Meikštų miestelio centre. Dvaras minimas jau 18 a. Dvaras, kaip palikimas, tais laikais iš Naruševičių atiteko Augustinui Vavžeckiui. 19 a. pab. dvarininkas Simonas Meištovičius pastatė neogotikinės pilies formų rūmus. Tai buvo vieni iš trijų Lietuvoje anglų neogotikos statinių. Iki mūsų dienų mažai kas išliko iš rūmų didybės. Išlikę 13 įdomios stilistikos pastatų: mūriniai, tinkuoti centriniai rūmai su bokšteliais, įdomia frontono ir langų, durų puošyba, lauko akmenų ir tinkuoto plytų

mūro oficina su autentiška tokia pat rūmų fasadų puošyba, medinis svirnas su kalvių darbo vinimis kaltomis durimis; akmenų, plytų mūro ir pjautų rąstų stulpinės konstrukcijos kluonas; panašios konstrukcijos tvartai; bravoro griuvėsiai, akmenų mūro ledainės dalis. Želdynų išlikę tik dalis.
Šiandien Meikštų dvare veikia didžiausias Priklausomybių reabilitacijos centras Lietuvoje.

Naujadalis, buvęs dvaras, palivarkas Mielagėnų sen.

Padysnio dvaras. Būta medinių rūmų – sugriauti pokario metais. Parkas likęs beveik be pastatų. Išlikęs molinis svirnas, karvidė ir daržinė. Į Dysnos upės pusę kalvotoje pašlaitėje būta dvaro sodo, į laukus ir į Kimbartiškės palivarko pusę veda gražios klevų alėjos. Parke auga 20 vietinės kilmės medžių ir krūmų rūšių ir 21 svetimšalė rūšis.
Lit.: Deveikis S. Nenaikinkime senųjų parkų grožio // Kultūros barai. 1990, Nr. 12

Pakalniškių dvaras

Pakiaunio dvaro sodyba. Šalia kelio Švenčionys-Utena, 5 km nuo Linkmenų, 400 m į rytus nuo Kiaunos upės kairiojo kranto. Dvaro įkūrimas datuojamas XVIII amžiumi, o 1886 minimas kaip Sidariškės dvaro dalimi. Savininkai Malickiai, Ašenbergai.

Paliesiaus dvaro sodyba. Paringio – Ignalinos – Adutiškio kelių sankryžos pietinėje pusėje, 4 km nuo Bernotų, 3 km. nuo Mielagėnų. 1736 m. dvaras priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickams. Nuo 1921 m. dvaro savininku tapo Romualdas Bžezinskis. Buvo vandens malūnas, kuris sovietmečiu sunyko.
Šiuo metu privačiam asmeniui priklausantis dvaras ir parkas restauruoti. Veikia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika.

Pizanino (Pūškų) dvaro sodyba. Apie 200 m nuo kelio Meikštai-Pūškos, ant Gilūto ežero kranto.

Radanpolis [išnykęs dvaras]

Rekečiai išnykęs palivarkas dvaras Mielagėnų seniūnijoje. Priklausė Belikovičiams.

Rimšės buvusio dvaro sodyba.

Sidariškės dvaras. Išnykęs. Buvo Linkmenų seniūnijos teritorijoje. Savininkai Buterlevičiai, Valevičiai. 1856 m. dvarą įsigijo Romualdas Maleckis. Buvo daug pastatų:rūmai, tvartai, arklidės, pirtis. Augo didelis sodas. Dvaras buvo ant kalno, prie Pakalo ežero. Iki šių dienų išlikęs senų medžių parkas.

Sungardų dvaro sodyba. Apie 1 km nuo Švedriškės, Sungardo ežero šiauriniame krante, tarp Ažvinto ir Sungardo ežerų bei Pamačiupės upelio.

Vidiškių dvaras. 5 km nuo Ignalinos, šalia Varnio ežero. Valstybės saugomas objektas. Dvaras minimas 18 a. antroje pusėje ( 1782, 1784). Jis tuomet priklausė ponui N. Ragožai.
1782 m. ponas, gavęs Vilniaus vyskupijos leidimą, savo dvare pastato koplyčią. 1807 m. dvarą valdė grafas Liudvikas Pliateris, kuris tais pačiais metais pastato naują koplyčią ir dvarą imta vadinti Pšijazn. 19 a. apie 2-3 dešimtmetį dvarą įsigijo Jonas Kaminskis, vėliau Ignotas Kaminskis.
Vidiškių dvaro sodyba . Dvare buvo 19 ūkinių ir gyvenamų pastatų : vienaaukščiai mediniai klasicistinio stiliaus bruožų turintys dvaro rūmai, 6 dvaro darbininkų gyvenamieji namai, malūnas, pirtis, daržinė, 5 tvartai, kluonas, kalvė, svirnas, ledainė. 1918 m. dvarą nupirko Aristarchas Pimanovas. Priklausė: Antakmenės, Ažušilės, Ažumiškės, Baltamiškės, Balininkų, Bajorų, Budrių, Buivyliškės, Dziediškės, Gaidžių, Gaveikėnų, Kilatrakio, Kiryliškės, Kaneišių, Kudrašiškės, Labučių, Navikų, Petriškės, Pašvoginės, Poviliškės, Padvarių, Rumšėnų, Rimšaičių, Strigailiškio sodžiai. 1912-1913

m. dvaras atitenka Aristarchui Pimenovui. Jis 1915 m. dvarą palieka savo seseriai Elenai Dorochovai, kuri 1924 m. dvaro valdymą perleidžia savo vyrui Joahimui Dorochovui. Pastarasis čia tvarkėsi iki 1939 m. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. Čia buvo įsikūrusios apylinkės tarybos raštinė, kultūros namai, biblioteka, telefonų stotis ir kt. Šiuo metu dvaras restauruotas, privatus.
Vidiškių dvaro parkas. Vietinės reikšmės gamtos paminklas (1986 m.). Įkurtas 19 a. Išsidėstęs pietiniame Varnio ežero pakrantės šlaite, 3-jose šlaito terasose. Apima 5 ha. Mišraus tipo, ašinės kompozicijos.
Lit.: Tauras A. Mūsų parkai.V., 1989, p. 31 ; Januškevičius L. Lietuvos parkai.V., 2004, p. 408-411

Žitamontas, Žitamantas išnykęs dvaras, kaimas Vidiškių seniūnijoje, 10 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1998 m. gyveno 1 gyv.

Mūsų rekvizitai

Naujausios knygos