Gimiau 1945-04-02 Ignalinoje. Tėvas buvo geležinkelietis, motina namų šeimininkė. Turiu du brolius ir dvi seseris. Šešių metų pradėjau lankyti Budrių pradinę mokyklą, o 5-tą klasę jau lankiau Ignalinos 1-oje vidurinėje mokykloje. 1961 m. 11-ta klasė buvo sename pastate, o baigiau jau naujai pastatytoje mokykloje. Klasėje buvo 36 mokiniai, vadovas fizikos mokytojas Antanas Čeponis. Dešimtų klasių buvo dvi, kurios buvo vėliau apjungtos į vieną. Mano klasės vadovas buvo matematikas Česlovas Leleika. 1962 m. baigiau mokyklą ir su klasės draugu Rimantu Skrabutėnu įstojau į Vilniaus Universiteto fizikos-matematikos fakulteto matematikos specialybę. Nuo 1964 iki 1967 metų tarnavau Tarybinėje armijoje. Grįžęs, kartu su R. Skrabutėnu tęsėme matematikos studijas, 1970 m. baigiau ir buvau paskirtas dirbti Matematikos fakultete Diferencialinių lygčių katedroje. Mano klasiokas R. Skrabutėnas gavo paskyrimą į Vilniaus pedagoginį uviversitetą, apsigynė tikimybių teorijoje disertaciją, buvo Matematikos fakulteto dekanu. Jo vadovas buvo rektorius Kubilius. Aš apsigyniau disertaciją iš matematinių metodų taikymo ekonomikoje srities. Gavau docento laipsnį, stažavausi Maskvos ir Leipcigo bei Greifsvaldo universitetuose. Reiktų pažymėti, kad iš 36 klasės draugų 21 gavo aukštąjį išsilavinimą. Mokykloje ir universitete aktyviai sportavau, šokau tautinius šokius pas mokytoją Ireną Leleikienę. Su Ignalinos 1-os vidurinės tinklinio komanda tapome 1962 m. respublikos moksleivių rajonų grupėje čempionais. Turiu ir apdovanojimų su Vilniaus Universiteto tinklinio komanda, kurios kapitonas buvo sporto meistras Vladimiras Artamonovas.
1986–1990 metais buvau Lietuvos filatelistų sąjungos pirmininkas. 1988 metais teko garbė skaityti pranešimą 1988 m. Visasąjunginiame filatelistų suvažiavime Maskvoje, kur pirmieji pranešėme, kad išstojame iš šios organizacijos ir sukūrėme Lietuvos nepriklausomą filatelistų organizaciją.
1990 m. buvau, premjerės Kazimieros Prunskienės iniacityva, pakviestas į Ryšių ministeriją, į užsienio santykių departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. Buvo iškeltas uždavinys kuo greičiau organizuoti lietuviškų pašto ženklų gamybą ir atsisakyti tarybinių ženklų naudojimo pašto reikmėms. Šis uždavinys buvo pasiektas. Pirmiausiai Kaune „Spindulio“ spaustuvėje buvo atspausdintos pirmosios 3 pašto ženklų serijos. Šie ženklai buvo be klijų ir juos naudoti buvo komplikuota. Tuo pat metu sudarėme sutartį su Leipcigo spaustuve Vokietijoje dėl aukštos kokybės pašto ženklų gamybos. 1990 m. jie buvo pagaminti, gruodžio mėnesį su 2 sunkvežimiais išvykome jų parsivežti. Vykome atgal per Naujuosius Metus. Gaila, bet informacija nutekėjo ir muitinėje buvome sulaikyti, muitinė uždaryta. Visą naktį vyko tikrinimai, krovinio konfiskacija. Dalyvavo 3 generolai, keli batalionai kariškių. Nejautėme baimės, nes atstovavome ne savo kišenę, bet Lietuvos interesus. Po pusės metų atgavome krovinį, kurio vertė buvo 24 mln. DM. Sienos pašto ženklų persiuntimui buvo uždarytos, bet Lietuvą kokybiškais pašto ženklais aprūpinome. Padėdavo įvairios tarnybos, kartą didelį kiekį pervežėme jachta. Lietuva tuo metu buvo labai vieninga ir pagalbos gaudavome įvairios.
1992-01-01 metais įkuriama įmonė „Pašto ženklas“. Direktoriumi buvau paskirtas nuo pirmos dienos. Įmonė ruošė projektus naujiems pašto ženklams, organizavo pašto ženklų ir filatelinės produkcijos gamybą, aprūpinimą paštų pašto ženklais ir vokais. 1994 metais išėjau iš šios įmonės. 1995 m. pradėjau dirbti Vilniaus apskrities paštų direktoriumi. Čia dirbo apie 2000 paštininkų 150-tyje paštų. 2010 metais tapau pensininku ir galėjau daugiau užsiimti savo pomėgiais. Tai buvo filatelija, senų atvirukų rinkimas, genealogija ir kraštotyra. Sudariau daugiau kaip 50 giminių genealoginių medžių, parašiau didelį skaičių kraštotyrinių straipsnių, daugumą jų spausdino laikraštis „Mūsų Ignalina“. Norėtųsi kažką nematerialaus palikt savo tėviškei Ignalinai ir jos kraštui.
Petras Rutkauskas
