Spalio 24 dieną į bibliotekos erdves rinkosi klubo „Rudenėlis“ nariai paminėti klubo narės Veronikos Varnienės 100-ąsias gimimo metines. Pirmiausia susirinkusieji tylos minute pagerbė jau išėjusiųjų į amžinybę atminimą. Olga Paukštienė perskaitė iš prisiminimų ir poezijos knygos „Neišpažintos nuodėmės“ apsakymą apie Veronikos kaimą jos gamtą. Susirinkusieji skaitė Veronikos eiles. Irena Marudina papasakojo apie jos veiklą klubuose „Rudenėlis“ ir „Lelija“. Olga Paukštienė popietės dalyviams dovanojo keletą dainų. Klubo popietėje buvo surengta Veronikos Varnienės knygų parodėlė.
Veronika Varnienė gimė 1922 m. spalio 29 dieną Bikėnų kaime prieškarinės Lietuvos savanorio Kostanto ir Grasildos Bukauskų šeimoje. Savo gimtajame kaime baigė keturis lenkiškos pradinės mokyklos skyrius. Tarnavo netoliese esančiame Rojuje pas garsųjį profesorių Adomą Hrebnickį. Profesoriaus namuose ištarnavo šešerius metus. Vėliau kai senajame Dūkšto dvare buvo atidaryta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, Veronika įstojo ir baigė šią mokyklą. Baigusi mokslus, keletą metų padėjo motinai dirbti ūkyje, o vėliau įsidarbino Dūkšto valsčiuje sekretore. Dar vėliau dirbo žuvininkystės ūkyje.1949 metais ištekėjo. Su vyru Julium Varna apsigyveno Petrikonių kaime. Užaugino sūnų Vytautą ir dukrą Danutę.
Pirmąjį eilėraštį parašė besimokydama ketvirtame lenkiškos pradinės mokyklos skyriuje. Per devynerius metus sukūrė apie 82 eilėraščius, kuriuos priešai paleido dūmais. 2006 metais išleido pirmąją poezijos knygą „Duok truputi džiaugsmo ir meilės…“ Prasmingai Veronika pasitiko savo 85-ąjį gimtadienį išleisdama antrąją kūrybos knygą „Langas į praeitį“. Palankiausio skaitytojų įvertinimo sulaukė 2010 metais išleista jos prisiminimų bei poezijos knyga „Neišpažintos nuodėmės.“
