Yra žmonių, kuriuos prisimenant norisi kalbėti tyliau, šilčiau, lyg vartant seną šeimos albumą. Žmonių, kurių gyvenimas lieka ne tik nuotraukose ar užrašytuose žodžiuose, bet ir kitų žmonių atmintyje. Tokia buvo ir yra Antanina Taluntienė, kuriai spalio 3-iąją Ceikinių bibliotekoje skyrėme gyvosios istorijos popietę „Širdies atminties metraštis“, vykusią Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konkurso „Ryšys su vieta“ metu.
Šiai popietei ruošėmės su ypatingu jauduliu. Norėjosi ne tik pabendrauti su Antanina, bet ir bent trumpam sugrąžinti tą laiką, kuriame ji gyveno, prisiminti to meto žmones, kasdienybės akimirkas ir jausmus. Juk žmogaus gyvenimas – tai ne datos. Tai balsas, darbai, sutikti žmonės, namų šiluma, išgyventi džiaugsmai ir rūpesčiai. Visa tai, kas metams bėgant tampa mūsų krašto atmintimi.
Renginį vedėme mudvi su Ema Trapikiene. Man, kaip bibliotekininkei, ši popietė buvo ypač artima širdžiai. Žvelgdama į susirinkusius žmones vis galvojau, kiek daug istorijų nešiojamės savyje. Kartais tereikia vieno vardo, senos fotografijos ar pažįstamo prisiminimo – ir prieš akis vėl atgyja žmonės, sodybos, kaimo takeliai, jaunystės dienos. Tądien būtent tokiais prisiminimais dalijomės su Antanina Taluntiene. Prisiminimai pynėsi vienas su kitu, papildė vienas kitą ir kūrė gyvą jos gyvenimo pasakojimą.
Popietei ypatingos nuotaikos suteikė Ceikinių skaitytojų klubas „Laikas su knyga“ ir Adutiškio kaimo kapela. Muzika tarsi sujungė praeitį su dabartimi – skambėjo melodijos, kvietusios prisiminti, nusišypsoti, o gal ir slapčia nubraukti jautresnę ašarą. Juk sena daina kartais pasako daugiau nei ilgiausias pasakojimas.
Po renginio niekur neskubėjome. Susėdome prie arbatos puodelio, vaišinomės suneštinėmis vaišėmis, dar kalbėjomės ir prisiminėme. Ir turbūt būtent tokios akimirkos man yra pačios brangiausios – kai oficiali renginio dalis jau pasibaigusi, tačiau žmonės vis dar nenori skirstytis. Vadinasi, buvo gera būti kartu.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie atėjo, kurie atsinešė savo prisiminimus ir leido jais pasidalyti. Ačiū Adutiškio kaimo kapelai už muziką, Ceikinių skaitytojų klubo „Laikas su knyga“ nariams – už buvimą kartu. Taip pat dėkoju renginio partneriams ir pagalbininkams – Ceikinių seniūnijai, Ceikinių kaimo bendruomenei ir IRKC Ceikinių padaliniui.
Tad tegul šis susitikimas lieka dar vienu įrašu mūsų bendrame širdies atminties metraštyje. Metraštyje, kurio puslapiai rašomi ne rašalu, o žmonių prisiminimais.
Vyresnioji bibliotekininkė Ona Martinėnienė
