Kai kurių miestų tapatybė ryškiausiai atsiskleidžia per visiškai skirtingus jų sluoksnius. Taip šios kelionės metu mums atsivėrė ŠIAULIAI – miestas, kuris ne kartą keitėsi, degė, augo iš naujo ir būtent taip formavo savo charakterį.
Pažintį su miestu pradėjome nuo CHAIMO FRENKELIO vilos – muziejaus ir parodos FABRIKANTAI FRENKELIAI. Tai ne tik pasakojimas apie vieną turtingą šeimą ar pramonę. Tai priminimas, kad miestus kuria žmonės, kurie rizikuoja, stato, samdo, remia, puoselėja ir po savęs palieka ne tik pastatus, bet ir kultūrinę kryptį.
Šiauliuose labai stipriai jaučiasi XX amžiaus lūžiai – pramonės augimas, karo randai, žydų bendruomenės netektis, nuolatinis miesto persikūrimas. Miestai įdomiausi tada, kai pradedi matyti ne tik fasadus, bet ir tai, kas juose išgyventa.
Galbūt todėl tokios kelionės tampa ne tik ekskursijomis. Jos leidžia iš naujo pažvelgti ir į savo miestus – pagalvoti, kas formavo mūsų aplinką, kokias istorijas savyje nešiojasi mūsų vietos, pro kurias kasdien praeiname.
Aplankėme ir renesansinę ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS KATEDRĄ, ir miesto simbolį SAULĖS LAIKRODĮ, ir didžiausią Lietuvos skulptūrą GELEŽINĖ LAPĖ Talkšos ežero pakrantėje.
Lietuva nėra vienoda. Ir būtent dėl to ją taip įdomu pažinti.
Iki kitų susimatymų
