Rugpjūčio 28 d. pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ nariai vėl susirinko į jaukią ir linksmą popietę, skirtą rudeniui. Ruduo – tai ne tik lietus, vėjas ir trumpėjančios dienos. Tai spalvoti medžių lapai, sodo ir daržo gėrybės, jaukūs vakarai, gražūs prisiminimai ir, žinoma, puiki proga pabūti kartu.
Šį kartą mūsų laukė ne tik smagi programa, bet ir gausus vaišių stalas. Jį papuošė Zosytės dukters iškeptas labai skanus tortas, Aldutės virta uogienė, Danutės sodo obuoliai ir dar daugybė kitų gardėsių. Už tokį vaišių gausumą – nuoširdus ačiū visoms, kurios prisidėjo.
Popietę pradėjome nuo smagaus klausimo: „Man ruduo kvepia…“ Kiekvienas galėjome užbaigti šią mintį ir pasidalyti tuo, su kuo mums asocijuojasi ruduo. Vieniems jis kvepia obuoliais, kitiems – grybais, cinamonu, lietumi, sodu ar jaukiais prisiminimais, o kiti jo nemėgsta.
Sugiedoję „Rudenėlio“ himną, pasinėrėme į linksmą užsiėmimų ir iššūkių pasaulį. O jų buvo tikrai nemažai. Laukė žaidimas „Kas aš?“, „Rudens iššūkių dėžutė“, „Mįslių krepšelis“, žaidimas „Parodyk be žodžių“. Spėliojome, juokėmės, prisiminėme dainas ir, žinoma, sudainavome jų ne vieną. Buvo ir azarto, ir netikėtų atsakymų, ir daug geros nuotaikos. Už smagius žaidimus ir pastangas netrūko ir prizų. Nuoširdžiai dėkojame Renei, pasirūpinusiai prizais. Juk smagu ne tik varžytis, bet ir išsinešti mažą, malonų prisiminimą iš bendros popietės. Ši popietė dar kartą priminė, kaip gera susitikti, pabendrauti, pasijuokti, pasidalyti prisiminimais ir tiesiog pabūti kartu. Ypatingai džiaugiamės, kad prie mūsų klubo prisijungė Onutė. Nuoširdžiai ją sveikiname ir linkime, kad „Rudenėlyje“ ji rastų daug gražių akimirkų, šiltų pokalbių ir naujų draugų. Džiugu, kai klubo gretos plečiasi.
Ačiū visiems už juoką, išradingumą, azartą, gerą nuotaiką ir gražų buvimą kartu. Tegul šis ruduo būna ne tik spalvingas už lango, bet ir šiltas mūsų širdyse. Tegul netrūksta susitikimų, juoko, dainų ir gražaus buvimo drauge. Iki kitų susitikimų.
Laima Andrijauskienė
