Kol dauguma iš mūsų dar tik ruošėsi Joninių nakties burtams ir paparčio žiedo paieškoms, Grybėnų biblioteka kartu su Grybėnų kaimo bendruomene praėjusį šeštadienį jau pakvietė į Rasų šventę prie Antakmenės Aukų akmens. Šio susibūrimo tikslas – ne tik prisiminti protėvių papročius, bet ir pagerbti bei tęsti Birutės Žemaitienės ilgus metus puoselėtą Joninių tradiciją, kuri dar kartą visiems susirinkusiems padėjo pajusti magišką šios erdvės aurą ir bendrystę. Įgyvendinti šį sumanymą paskatino Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konkursas „Ryšys su vieta“.
Apie tai, kaip gimė idėja tęsti šią gražią tradiciją, susirinkusiems pasakojo gidas Adomas Davalga. Šventės dalyvius sveikino Kazitiškio seniūnijos seniūnas Drąsutis Jelinskas bei Ignalinos viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, o jautriais prisiminimais apie Aukų akmenį dalijosi Dūdų ir Grybėnų kaimų bendruomenių atstovės Regina Slabadienė ir Elvyra Matačiūnienė.
Mistinę šventės nuotaiką kūrė Ignas iš Ignalinos ir Ugnė. Uždegę šventąją ugnį, jie supažindino su protėvių papročiu aukoti grūdus, druską bei gintaro dulkes. Atlikdami šį ritualą, šventės dalyviai savo slapčiausius norus ir mintis išsakė garsiai arba išgyveno tyliai širdyje. Liepsnose sudegė ir vaistažolių ūkio „Gėrio ūkis“ sukurtos puokštelės, simbolizuojančios viską, ką norėjosi palikti praeityje.
Kai prie pat Aukų akmens esančioje dauboje nuskambėjo Igno ir Ugnės atliekamos giesmės, vaizdas ir garsas užbūrė – atrodė, kad garsas sklinda tarsi iš paties akmens.
Vėliau šventę tęsė „Gėrio ūkis“, kurio pavadinimas simbolizuoja mus supančios gamtos dovanas. Čia visi įsisuko į žaidimo „Meilė“ ratelį, kuriame skambėjo klausimas: „Ar aš vertas tavo meilės?“. Emocijų būta pačių įvairiausių – nuo skardaus juoko iki gilaus susikaupimo ar net ašarų.
Vakaras tęsėsi prie bendro vaišių stalo, kur laukė dar viena smagi užduotis – iš kvapo ir vaizdo atpažinti įvairias vaistažoles. Ši užduotis sukėlė nemažai azarto ir diskusijų, mat indeliuose paslėpti augalai pasidavė ne kiekvieno spėlionėms.
Ši neįprasta šventės vieta dar kartą įrodė, koks svarbus yra ryšys su vieta, su savo kraštu, pagarba protėviams ir dėkingumas žmonėms, kuriems nuoširdžiai rūpi išsaugoti šias tradicijas.
Grybėnų kaimo bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Kazitiškio seniūnui Drąsučiui Jelinskui, bibliotekos direktorei Loretai Aleknienei, gidui Adomui Davalgai ir jo šeimai, Ignui ir Ugnei, „Gėrio ūkio“ Ritai, Sauliui, Justinai ir Vasarei, Vladui, Teresei, Elvyrai, Laimutei, Nijolei, Danutei, Linai, Vandai ir visiems kitiems, savo darbu bei širdimi prisidėjusiems prie šios nuostabios šventės organizavimo.
