Vidurnakčio žiedai

Vidurnaktį žiedai prabyla

Visom spalvom, visais jausmais
Ir rymo jie tamsos šešėly
Pavirsdami margais drugiais.

Aš nerandu raudono žiedo –
Vidurnaktį jis slepias migloje
Ir klausosi tylos, o gal tik miega?
Juk jis – palaima, grožis, dovana.

Nakty

Nakty kažkodėl neramu,
Nakty abejoju, liūdžiu.
Nakty kažko ieškai ir tu…
Nakty laukiu tavo laiškų…

Užmiršiu tas šaltas mintis.
Jose – amžina žiema vis…
Paliks tik širdžių paslaptis…
O rytą viltis vėl nušvis.

Sonata Obuchovičiūtė, Zarasai